Kai tik atostogos-taip nėra ką veikti. Miegu, šliaužioju iš kampo į kampą. Nu žodžiu-vyksta visiškas bimbinėjimas. Ir šiaip-ima apmaudas, kad jau penktadienis ir kad savaitė atostogų jau praėjo. Liko tik viena. Kuri irgi pralėks šviesos greičiu, nes bus švenčiami Naujieji metai. Ai, anokia čia naujiena.

Norėčiau šiendien kur nors nusitrenkti, bet kartu ir nenoriu, nes namie jaučiuosi labai gerai. Norėčiau skanių ledų (keista-jų per Kalėdas nevalgiau:D).

Vakar buvau pas Giedrę. Darėm šokoladinį fondiu. Trise (aš, Giedrė, Mikis) žaidėm UNO ir MONOPOLĮ. Spėkit, kas bankrutavo pirmas? Žinoma, kad aš :)

Tai tiek. Vakarą praleisiu su šauniuoju savo draugu-televizoriumi. Kas daugiau belieka.

Taigi. Nepaisant to, kad dabar yra atostogos, nuotaika kažkur dingo.
Tas pasiruošimas Kūčioms ir Kalėdoms labai vargina. Jau vien tai, kad buvau šiandien Akropolio Maximoje-didelis žygdarbis. Kalėdų dvasios nėra. Bet tikrai. Va, ką reiškia sniegas...Atrodo, toks paprastas dalykas-bet jo nėra.

Kažkaip šiandien apmąsčiau, kas gero įvyko per šiuos metus. Metai tikrai buvo sunkūs ir nervingi. Tapau labai pikta. Visada buvau kažkiek savanaudiška, bet paskutiniu metu tai apskritai -viską darau tik dėl savęs ir kad būtų geriau tik man. Gal taip ir neatrodo iš šono, bet tas pastovus stengimasis (pamokose) tampa kažkokia kova. Ir tiesą pasakius- vis tiek šūdas gaunasi, nes vidurkis nuo to nepadidėja. Nu velniop. Daugelis sako, kad aš nuvertinu save. Taip tikrai nėra. Aš tiesiog mąstau realiai ir neprisisvajoju nesąmoningų dalykų,nes jiems vis tiek nelemta išsipildyti. Nors šiaip sakoma-negalima pamiršti savo svajonių. Bet aš esu per daug pavargusi ir šiaip-fantazija po truputį blėsta... Kažkaip po truputį dingsta tas draskymasis širdy, nes , kaip ir minėjau, kad ir ką bedarytum-tas pats ... išeina.... Kai buvau mažesnė, tikrai viskas pavykdavo žymiai sėkmingiau. O kuo tolyn-tuo prastyn.
Supratau dar vieną dalyką. Kiekviena iš mūsų turi savo autoritetą. Nesvarbu, kas tai bebūtų-mama, tėtis, dainininkė, mokytoja, šuo ar dar kas nors. O aš tokio žmogaus neturiu. Matyt, todėl ir dingsta tas noras kažką daryti, kad kalnus nuverstum. Bet gal man to nereikia? Pavyzdžiui, tikrai būčiau laiminga, jei kada turėčiau savo prancūziškų sendaikčių (ir daikčiukų) parduotuvę. Galėčiau ten suktis ir man to tikrai užtektų. Atrodo, kas ta parduotuvėlė. BET...

Tai tuo ir baigiu.

Ne, aš neišpindėjau :) Tiesiog neturėjau nei nuotaikos, nei ką rašyti :) o gal ir tingėjau. Ai, tikrai nežinau, kodėl.

Cukraini, aš tiesiog žaviuosi Tavo mintimi rašyti kiekvienam po laiškutį. Parašysiu vėliau ir aš. Ir, nesvarbu, kad šitą Blogą skaito tik du man žinomi žmonės-TriušisTaxi ir Cukrainis. Nu ir kas. O aš parašysiu laiškus ir tiems, kurie net neįsivaizduoja, kad aš apskritai rašau šitą dienoraštį. Ir išsakysiu tai, ko jie gal ir nenori girdėti.

Visiškai nesijaučia, kad tuoj- Kalėdos.... Eglė papuošta, bet..... nėra sniego :( Nu žodžiu-be ryšio. Ši savaitė bėgo ypač lėtai. Kad ją kur...Rytoj mokykloj bus karnavalas, bet aš miegosiu sau saldžiai lovytėj ir nė piršto nepakrutinsiu dėl to. Kaip ir kiti klasės draugai,kolegos ir t.t. Bus pirmas kartas per dvi savaites, kai aš išsimiegosiu (mmm....) Jėga jėgelė....

Bet tikrai neturiu, ką rašyti...


Beje, Triuši, nesirk :/ man nepatinka tos Tavo masinės sirgimo varžybos...

Renegade.

Sušiktas matematikos B lygis. Ima pyktis. Noriu verkti. Labai žiauru. Nekenčiu matematikos. Mokytoja niekaip negali suprasti, kad man matematikos nereikia ir aš nežadu laikyti egzamino. Žodžiu, galiu verstis per galvą, bet vis tiek išeis 5-6.
Atsikėliau tokios geros, superinės nuotaikos, o tik įžengiau į matematiką ir mokytoja pasakė, kad parašėm blogai, o aš tik ištariau, kad nemokam...nu ir prasidėjo... Pradėjo ji ant manęs vos nevaryti, kad kaip galima nemokėti sudėti trupmenų ir panašiai...Ne esmė, kad ten ne paprastos trupmenos, o trupmenos funkcijų išvestinėse ir t.t. Tai ji man sako: "Gal geriau tu eik arbatos išgerk"... Nu ir ką jūs galvojat? Išėjau ir išgėriau žalios arbatos. Be cukraus. O po to sugrįžau atgal į klasę. Ir po šitos pamokos visą dieną buvo sugadinta nuotaika.. Gal ne kiek sugadinta nuotaika, bet jaučiuosi tokia tarsi sužlugdyta ir savimi nusivylusi... Tas toks nevisavertiškumo jausmas... Pavyzdžiui, kad ir vakar:neatsiskaičiau kūno kultūros, nes neišeina dvižingsnis. Nesvarbu, kad krepšinis man tikrai patinka kaip sporto šaka...Ir šiaip, ne esmė, kad per visus metus kūno kultūros nedariau gal 3 ar 4 kartus, bet mokytoja vis tiek į tai neatsižvelgia, kaip suprantu. Kodėl? Todėl, kad ji jaučia, kad aš jos ryškiai nemėgstu. Todėl ji nemėgsta manęs. So.....(vėliau pabaigsiu)

Na, aš jau parėjau :) Buvau Akropolyje su mama. Reikėjo.
Ką aš galiu pasakyti: gal užtenka čia varyti ir dejuoti dėl mokytojų.. Šiandienai pakaks.
Savaitgalis jau visas suplanuotas. Taigi, nėra ko liūdėti. Bent jau kol kas.

Sniegas.

BLOG'as labai tuščias.
Tiesą sakant, neturėjau laiko, kada normaliai prie jo prisėsti.

Kiekvieną dieną vis labiau suprantu, kad mano gyvenimas yra paprasta, sušikta, pilka, kasdienybė. Na, žinoma, aš pati dėl to kalta, bet taip jau "gaunasi", kad gyveni tik dėl mokslo, kambarių tvarkymo ir retkarčiais dėl suteikiamų malonumų. Aplinkui vyksta pastovi konkurencija, tu turi lipti per galvą, kad kažko pasiektum ir t.t. Ir žinot, tai labai vargina ir užknisa...Nu aš čia bambu, bet jau negaliu....

Pagaliau šiandien pasipuošiau eglutę, ne esmė, kad ją "susistačiau" jau antradienį...Ji tikrai pakelia nuotaiką. Nors ir trumpam.

Savaitgalį neišsimiegosiu. Bus reikalų, veiklos. Ooo, nors vienas puikus dalykas įvyks šeštadienį:eisiu į kirpyklą.. "pagražėsiu" nors kiek.

O dėl IQ testo rezultatų galiu pasakyti tik tiek, kad -velniop juos :) Vis 100, o ne 99 surinkau :)

Labanakt.

Free-IQTest.net

Free-IQTest.net - Fun IQ Test

Vakar jau nebespėjau prisėsti prie BLOG'o. Tačiau nenoriu būti Paršė, todėl ir rašau ;)

Noriu paklausti labai paprasto dalyko: Kaip laikotės? Neskubėkit taip..Bent jau šiandien. Juk penktadienis.

Dabar (šiandien) jaučiuosi tikrai išsekusi po visos savaitės. Net bloga nuo visko. Kai nueini miegoti apie pirmą valandą nakties, tai tikrai neatrodai gerai. Jei taip ir toliau-greitai turėsiu dar labiau pakritusius paakius. Ir taip visą laiką-kaip tas žiurkėnas savo ratuke-bėgu ten, bėgu šen...Fee..Turbūt todėl ir dievinu penktadienius, nes galiu nieko neveikti( t.y. rinktis, ką veikti, o ką ne). Pavyzdžiui, dabar tik sėdžiu ir nieko neveikiu. Ir tiesą pasakius-labai dėl to nesigailiu :D Nors, žinoma, laukia krūva namų darbų ir dvi knygos (kurias vis žadėjau perskaityti per rudens atostogas......). Įtariu, kad eisiu pamiegoti. Reikia pailsėti prieš rytojų. A, turbūt jau sakiau, kad išvažiuoju į Vilnių, į VU atvirų durų dienas :) Kaip sakant, nu ir kas, kad neįstosiu, bet bent apsilankysiu ten bent vieną kartą. Nesvarbu, kad išvažiuojam 5h ryto :DD

Vakar skaičiau vieno vaikino BLOG'ą ir tikrai gėrėjausi juo. Tiesiog. Žmogaus įrašai beveik visi teigiami ir optimistiški. www.six.lt/blog Ir šiaip-jis mane patraukė savo iškalba.

Paskutiniu metu net negalvoju apie JĮ. Kažin, kodėl. Vadinasi, taip reikia.

Gal dar vakare sugalvosiu, ką parašyti.

Beje, žinau, kad man jau pats laikas į kirpyklą.

Na ką. Pagaliau prisėdau prie Blogo.
Kažkaip man viskas darosi nyku. Nieko aš nebenoriu, išskyrus tai, kad šiandien prisiminiau, kad yra toks dalykas kaip žalia arbata (Mėtinė. Firminė Triušio arbata) ir "Rūtos" saldainiai "Žara" arba "Marmurinė"...Toks, atrodo, paprastas (gal šiek tiek brangokas kasdienai), bet tikrai mielas širdžiai malonumas. Ir, be abejo, dar prie viso šito nereikia pamiršti ir žvakės..tokios...šokolado spalvos... Ir net šitas ruduo-žiema nebebūna šlykštus ar bjaurus ar dar koks blogas. Kaip aš sakau-geriau dovanoti (gauti dovanų) tokią mielą, skanią dovanėlę. Reiks kada nors sau pasidaryti tokią šventę, bet kažkaip nepavyksta pamiršti, kad dabar- Adventas ir reikia atsisakyti mėgstamų dalykų. Tačiau, kuo toliau, tuo sunkiau tai padaryti. Bet ištikrųjų, pavyzdžiui: Anksčiau lašišą valgydavom TIK per Kūčias, o dabar-valgom bet kada. Kažkokia nesąmonė, kai pagalvoji, bet kai skanu-tai ir negali atsispirti..arba mandarinai-jų irgi iš principo nepirkdavom iki Kūčių, nes kitaip-nebus malonumo, o dabar-jų suvalgiau nesuskaičiuojamą galybę...

Šita dalis gavosi labai jau visa apie maistą.... :D

Nėra laiko. Nėra laiko normaliai pamiegoti. Kiekvieną dieną vis labiau suprantu, kad visi reikalai, visos pamokos, namų darbai "spaudžia" skersai-išilgai. Bet, kadangi esu žmogus, tai kartais noriu ir pamiegoti, ir TV pažiūrėti, ir apskritai-nieko neveikti. Bet nieko, liko trys savaitės iki atsotogų(-atostogų su Pamparu...Pamparas-istorijos papildomo mokytojas)...Galėsiu bent išsimiegoti ir nebambėsiu čia :) Ir be to-jau bus Kalėdos :) Tikiuosi-ir sniego bus :) Bus ta tokia šventinė nuotaika, kai daugiau ar mažiau pasimiršta problemos, darbai (nekenčiu) ir visi kiti niekalai. Beje, ir eglutę jau žadam pasipuošti už maždaug dviejų savaičių. Ji-dar vienas nuotaikos pakelėjas :) Žodžiu, visas tas šventinis laikotarpis yra gerai ir dar kartą gerai.

Dabar, kai važiuoju vakare autobusu, matau, kaip gražiai spindi girliandos, kuriomis yra papuoštas miestas, o ypač senamiestis... Kaip norėčiau su mielu žmogumi po jį pavaikštinėti. O dar, kai paprastą diena centras yra pustuštis-tai nieko geriau ir negali būti. Niekas netrukdo ramiai papliurpti, mąstyti, o gal net ir svajoti. Ta tamsa ir lempelės sukuria kažkokį stebuklą. Eičiau viena ten paslankioti, bet dar užpuls kas nors. Ačiū, man to nereikia. O visi aplinkiniai irgi yra "pasikasę" po pamokomis ir nieko daugiau nemato (nors ir norėtų atsipūsti)....

Jau žinau. Noriu būti biuro administratore. Ir tai nėra tas pats, kas sekretorė. Supratau vieną dalyką-juk man labai patinka spausdinti, krapštytis su popieriais, ką nors paorganizuoti, na ir tą kavą galiu išvirti. Ir norint ja būti nereikia matematikos. Štai kur yra didysis pliusas. Nes adminstravimas dažniausiai būna verslo, bet galima ir baigti tam tikrus kursus ir gali dirbti (žinoma, prieš tai reikia vis tiek kažką baigti). Labai gerai-aš baigsiu kokią nors specialybę, "pereisiu" tuos biuro administravimo kursus ir jau galėsiu dirbti. Žinoma, tik jei kažkas ims. Be abejo, nereikia tikėtis iš karto aukšto atlyginimo:kiek skaičiau straipsniuose ir komentaruose, iš pradžių atlyginimas-apie 1000Lt, bet vėliau galima uždirbti ir 2500-3000LT. Gal laikui bėgant pavyks "prasimušti" kur nors ir toliau, nes pagrindiniai tokios darbuotojos reikalavimas:atsakingumas, kruopštumas, komunikabilumas,tolerantiškumas, pagrindinės anglų kalbos žinios (kai kur reikalaujama ir gerų. Na, bet kaip nors). Žodžiu, aš manau, kad man tiktų toks darbas. Pagyvensim-pamatysim ;)

O dabar-gero vakaro ;) ir geros savaitės :)

Vieną dieną viskas tiesiog puiku, kitą-viskas sugriuvo... Labai nustebau, kai tai sužinojau. bet nieko, viskas Tau bus gerai. Juk pati žinai. O gal tas žmogus to ir norėjo? "Pažaisti" ir viskas... Man atrodo, kad jis tikrai tau jautė daugiau nei paprastą draugystę (ir dar dabar jaučia). Nes nelabai tikiu, kad žmogus viską pamiršta per pusvalandį. Neįmanoma. Tikrai. Maždaug-"Tu neturi daug laiko man ir šiaip -nebejaučiu simpatijos, kuri buvo anksčiau". Neturiu net ką pasakyti. Ai, turiu-VELNIOP. Kaip Aidas sakė-labai teatrališkai skamba šitas žodis.
Taip, nėra čia ko verkti, juk ne pasaulio pabaiga, bet turėtų būti kažkoks tikslesnis, t.y. svaresnis įrodymas..o gal ir ne..

Ši savaitė ypač keista. Jau vien dėl to, kad šiandien šnekėjau su miegančiu žmogumi :DD Tikrai :DD Jis net pats vėliau perskambino paklausti, ar aš jam skambinau :DD (negražiai čia stilistiškai skamba, bet kitaip nemoku išreikšti). Tai va. O "mano viduje" viskas taip pat. Nieko naujo. Kaip sakant-Everlasting love....
Kitas dalykas-nors šiandien reikėjo ir į 3 pamoką, bet vis tiek sugebėjau pramiegoti. Totalus košmaras. Nepamenu nei kaip skambėjo žadintuvas, nei tuo labiau, kaip jį išjungiau. Nu žodžiu...

Sugalvojau, užsidegsiu žvakę. Jau seniai tai dariau. Pasiilgau pačio žvakės degimo proceso...Jau jaučiu, kaip stogą rauna.

Beje, galiu pasakyti, kad nebesapnuoju...Nesuprantu, kodėl. Nes tikrai prisiminčiau, ar sapnuoju ar ne. O dabar tikrai esu įsitikinus, kad nesapnuoju. Net ir nespalvotai. Kažkaip keista.. Ir apskritai, man man labai sunku užmigti..Kol aš viską apgalvoju, sugalvoju ir aptariu savo galvoje..

Pastebėjau, kad mano BLOGas labai jau "subuitėjo"..Ir žinau, kodėl. Todėl, kad visas mano gyvenimas (skamba kaip senės žodžiai) tik aplink buitį-namai, mokykla. Įsivaizduoju, jei neičiau į mokyklą, tai apskritai numirčiau. Nes man jau dabar bloga nuo visko. Tiksliau nuo VISKO TO PAČIO.
Bet kai kas manyje keičiasi. Puikiai žinau. JAUSMAI. Aš negaliu Jo išmesti iš galvos. Tačiau man nėra tokio kvailo, nesveiko apsėdimo, kuris, dažniausiai, visiems neduoda ramybės. Aš tiesiog gyvenu ir laukiu. Laukiu, kol Jis susiras kitą (o gal Jis Ją jau turi? tik aš (mes) nieko nežinau ir laužau galvą dėl visų šitų nesąmonių...Kadangi jis niekada nesigiria tokiais dalykais, tai nieko keisto, jei jis ir turėtų merginą)...Tačiau ši mintis man į galvą šauną paskutinė. Nes mergina- ne siena :) Ją galima ir nugriauti.

Laukiu Kalėdų.. Jau prasidėjo tas laukimas..

"Kažkas" sakė, kad šeštadienis bus bloga diena. Klydau. Buvo super diena. Nėjau į istorijos papildomą-nusprendžiau pasidaryti išeiginę. Kartais reikia.

Vakaras buvo tikrai geras. Susitikau su savo kompanija. Buvom NET prie jūros. Gerai ji atrodo pusę aštuonių vakaro..Kaip sakant-jau jei vasarą nebuvau nė karto prie jūros, tai bent rudenį (arba žiemą) reikia prie jos nuvažiuoti...Žodžiu, buvo gan linksma. Galbūt nieko naujo, bet vis ne vakaras, praleistas namuose prie TV...

Rytoj manęs laukia sekmadienis....Brrrr...

Noriu naujos lounge muzikos...Tokia muzika mane labai ramina.

Pasirodo-įžeidžiau vieną žmogų...Reikės sukaupti jėgas ir atsiprašyti. Reikia tai padaryti iki
Kalėdų...Kokių dar Kalėdų..Rytoj pat..

Rytoj bus bloga diena-iš anksto jaučiu. Šeštadienis-irgi. Apie sekmadienius geriau apskritai patylėsiu....

JIS man nieko nejaučia. Jau žinau. Įsitikinau. Na kaip sakant-du kartus velniop.

Yra ir gerų dalykų:niekas nelenda man į akis.

Noriu į "Baltas lankas"...Ledų...

Man liūdna..Man sekasi "niekaip". Nieko naujo..tas pats kambarys, tas pats juodas "Darbalaukis"(nuotraukos mane erzina) ...

Einu miegoti..

Kaip visada-atsiverčiau http://www.delfi.lt/ ir pradėjau skaityti straipsnius. Ir aišku, nebūčiau aš mergina, jei neatsiversčiau straipsniuko apie vyrus. Šį kartą tema: "Kiek kainuoja suvilioti vyrą?" Ir ką Jūs galvojat...Visų tų kliedesių aš nė neskaičiau, o iš karto "peršokau" prie skaitytojų komentarų..Spėkit kiek jų buvo....? NET 655... Pasirodo, kad tai yra tikrai didelė "problema". Į moteriškos lyties atstovių pasisakymus nekreipiau jokio dėmėsio, tačiau į Jūsų, Gerbiamieji-ojojoi...Pasisakymų buvo įvairiausių. Tad nusprendžiau į savo Blogą "įmesti" keletą jūsų minčių:

• Gaisrininkas, >, 2007 11 19 17:29"Sutinku, geriau kvailesnė nei protingesnė. Ir išvis protingų žmonių gyvenimas sudėtingas, o kvailiams mažiau iš gyvenimo reikia, todėl jie dažniau viskuo patenkinti:.
• MACHO, 2007 11 19 17:43"As turiu tacka ir babkiu. Ir nesiskundziu bobu demesiu. Ir lovoj nesistengiu -- nera nuotaikos bac-bac ir viso gero. Levakai kurie cia seiliojasi." (šis komentaras ypač sukėlė juoką..)
• SOLISUN, 2007 11 19 19:35"turiu as tu pinigu, tiesiog neesu sponsorius,kad tureciau sponsoriaut kazkokia mergse, man tai zemas lygis, jei pana net sau algos negali uzsidirbti, tai kam man su tokia nevala prasideti? cia visoi rytu europoi taip,nes moterys neturi pinigu, tas pats ir lietuva, paziurekit kaip uzsieni moterys tiesiog spindi is tolo, nes gali daugiau sau leisti. o cia tik ir begioja paskui juodus bmw ir t.t.:
• Vyru stovyklos vadas, 2007 11 19 20:20"_CIC, BOBOS, JUS CIA NETURIT JOKIO BALSO !_"
• >na na, 2007 11 19 20:16:siaip tai cia diskusijos neturetu kilti nes ir taip aisku kad:1. Vyrai protingesni uz moteris2. Vyrai reikalingesni visuomenei nei moterys3. Vyrai grazesni uz moteris4. Vyrai daugiau naudos duoda visiems5. Dievas pirma sukure vyra.6. Moterys neturi jokio supratimo apie gyvenima7. Moteru funkcija namu ruosos darbai ir pan.8. Ir apskritai, kas cia per durni gincai ? Vyras yra vyras, o moteris....aj, tiek to..

As neturiu laiko skaityti visų komentarų, be to, jaučiasi prasidedantis pyktis tarp lyčių :D Žmonės paskaitė Lapino eilinį straipsnį ir jau prasideda kova..Šiaip komentarai neatitinka straipsnio pavadinimo, bet kam rūpi.

Šiandien man gera nuotaika. Esu patenkinta NIEKUO. Tiesiog-man gera :)

Cukraini, baik baikotuoti ;)

Blondinė žydromis akimis :)

Ką gi. Šiandien buvo labai įdomi diena. Nors ir noriu miego.
Valgiau patį skaniausią bulvių plokštainį pasaulyje... Kažkoks paprastas, bet geras malonumas...

Vienas žmogus labai pakėlė nuotaiką. Atrodo, tereikia tik ką nors parašyti ir tavo savijauta perfect. Ačiū už tai.

Cukraini, nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje mes bestudijuotume, mes vis tiek galėsim būti kambariokės. Kad ir per atstumą :D ar 100km , ar 3500km skiria-koks skirtumas :D

Draugu gali būti ir vaikinas ir tai TAI TIKRAI NEBŪTINAI TURI PERAUGTI Į MEILĘ-SEILĘ. Tikrai.. Per tiek metų jau įsitikinau. Su šiuo žmogumi visada galim rasti apie ką pakalbėti, padiskutuoti (ne ne, tai ne Vytenis Pauliukaitis:))

Kol kas daugiau nieko nesugalvoju, ką čia parašyti. Gal vėliau ką nors atsiminsiu.
Žmonės, laikykitės.

Šiandien supratau, kad jau seniai lankiausi Bloge. Per šią savaitę galvoje susikaupė daugybė minčių. Tai labai pasistengsiu jas išdėstyti tvarkingai, arba bent jau KAŽKAIP.

Negi taip sunku pasakyti, kad AŠ TAVE MYLIU? Pasirodo, kad taip. Ir nesakysiu. Lauksiu, pati nežinodama, ko. Turbūt esu per daug konservatyvi, kad "imčiausi" veiksmo. Kaip sakant-velniop.

Supratau dar vieną dalyką-geriau su vaikinu viename kambaryje negyventi. Kodėl? Todėl, kad reikės visada tvarkyti, tvarkyti ir t.t. (na, nebent vaikinas būtų super tvarkinguolis). Kaip norėčiau tokio draugo. Jokios betvarkės, jokio šlamšto ne savo vietoj. Kalbu taip, tarsi jau gyvenčiau su KAŽKUO.

Dar vienas dalykas, kuris mane labai užknisa. Bet tikrai. Jau tiesiog varo iš proto. Kodėl aš visada pirmoji turiu užkalbinti draugą, pažįstamą žmogų,? Gal aš kokia "geroji žurnalistė", kuri turi pastoviai išpešti žodį? Atsibodo... rimtai.. Puikiai žinau, kad daugelis bendrauja su manim vien todėl, kad jiems yra iš to naudos. Nieko nieko-ateis laikas ir aš viską išdėsiu TAU į akis. Taip taip-Tau.

Noriu, kad greičiau pasibaigtų ta sušikta (atsiprašau) dvylikta klasė. Laukiu nesulaukiu. Prasidės naujas mano gyvenimo tarpsnis. Tikiuosi, kad į gera.

Nebenoriu matyti kai kurių žmonių.

Viskas, jau esu pikta. Einu miegoti.

"Anglono" draugė

Living to love you....Taip dainuoja Sarah Connor. Turbūt dažnam šie žodžiai įstringa galvoje. Ne be reikalo.

Kas liko įsimintino mano galvoje pastarąsias dienas? Tai, kad žiūrėjau "Nuodėmės užkalbėjimą". Man visai patiko. Kasdieniški įvykiai.

Kartais taip noriu TAM žmogui pasakyti (o gal ir išrėkti, net pati nežinau), koks jis man svarbus,bet... aš tikrai nedarysiu. Nežadu bernui kartis ant galvos. Tik man labai įdomu, ką jis jaučia man. Tiksliau ne jaučia, o ką mano apie mane. Manau, kad vaikinai šiuo atveju turi pirmi imtis iniciatyvos (gal aš ir konservatyvi, bet taip jau yra).

Man būtinai reikia studijuoti kitame mieste, nes būnant Klaipėdoj mano draugų, pažįstamų, meilių, šlykštūnų ratas tikrai neprasiplės. Dabar aš jaučiuosi kaip kokia zombelė, kuri ryte atsikelia, nusiprausia, išeina į mokyklą, pareina namo, išeina į papildomus, vėl pareina, PRISIĖDA, padaro namų darbus iki 1.00 nakties ir po to vėl tas pats ir tas pats. Man taip nuobodu. Na, bet yra ir vienas geras dalykas-ateinantį šeštadienį eisiu i "Paryžiaus katedrą" (ot pasiekimas...). Pamenu, kai paskutinį kartą buvau spektakly, tai vis "bangom" prisimenu, kad manęs laukia krūva anglų žodžių.

Taip noriu pamiršti kai kuriuos žmones ir gyventi, tarsi, iš naujo.

Vis dažniau pagalvoju- kodėl aš niekada nepradėjau šokti?

Šiandien tai gražiai snigo.... Žiema-geriausia mano draugė. Ji nekalba kaip žmogus, kuris tik zyzia ir zyzia. šie žodžiai skirti ir man (ypatingai).

Ką galiu pasakyti. Blogas miega.

Paskutiniu metu sekasi normaliai, tik niekaip nesuprantu, kaip per savarankišką darbą sugebėjau žodį atsikąsk parašyti be nosinės... Tikrai nesuprantu. Visą pusdienį tik ir persekioja ši mintis.

Reiktų gal Giedrei pasiūlyti šiandien kokios arbatos išgerti. Gal nėra labai užsiėmus. Man reikia nuoširdaus, gal kartais ir "rėksmingo" bendravimo.

Mano akiratyje sukasi vien tie patys žmonės. Reikia veikti.

Susinervinau dėl vieno dalyko. LABAI LABAI. Groja tik viena ausinė!!!!!!! Siaubas. turbūt, jei nusipirkčiau ausines ir už 200lt, jos vistiek "laikytų" tik pusę metų... Jaučiuosi lyg gerokai nuleista ant žemės. Ir tik dėl ausinių. (SONY-aš jumis nusivyliau)..

Einu pas Pamparą. Nors ir labai tingiu.

Labas visiems :)
Pagaliau ir aš susiprotėjau užeiti čia ir ką nors naujo parašyti. Dideliam mūsų visų apmaudui baigiasi atostogos... Labai gaila...bet tikrai. Man taip patinka tinginiauti ir nieko neveikti, kad dabar net sunku pagalvoti, jog vėl reikės kibti į darbus. Na, bet ką padarysi.

Buvau pas močiutę. Jėga. Kokius 2kg tikrai priaugau, jei ne daugiau. Veidas išduoda, kad saldumynų suvartojau tikrai nemažai. Bet nepaisant visų šitų problemų, pasisvečiuoti pas senelius yra gerai. Kiekvienas anūkas tai žino.

Vakar visą dieną ramybės nedavė mintis apie verslą: kaip jį pradėti, ką daryti, kad jis klestėtų. Atsiprašant, merginai 17 metų, pats metas apie bernus galvoti, o aš laužau galvą dėl tokių dalykų.. Matyt, kad taip reikia. Pagalvosiu ir užteks. O gal kada planai ir išsipildys (bus labai "faina" paskaityti šį įrašą po kokių 10 metų :D).

Aš jau pradėjau ruošti šv. Kalėdų dovanas. Jau keletą turiu. Pats laikas tai daryti, nes po to nei laiko, nei pinigų nebelieka.

Tai tiek. Geros likusios dienos.

P.S. Beje, turiu naujus džinsus. Nesvarbu, kad jie iš Maximos,bet tai vieninteliai, kurie man tiko. Tai dabar esu patenkinta, kaip mažas vaikas.

Kaip ir sakiau, šiandien turėjo būti gera diena. Ir ji tokia buvo. Viską dariau neskubėdama, nelėkdama, tačiau spėjau viską.

Negi taip sunku pagaminti 46 dydžio tiesius, tamsiai mėlynus džinsus ir juos atvežti į Lietuvą, ką?(Cukraini, nepyk, bet po džinsų paieškų aš baigiau save sugraužti..)

Buvau Dominykos gimtadienyje. Buvo linksma ;) Nors Triušis Taksi buvo pavargęs nuo "baliauninkų", tačiau jos šypsena neblėso..( Žinai, paskaudės ir praeis. Turbūt taip lengviausia save paguosti..).

Pirmadienis praėjo greitai, nes tai yra mano mėgstamiausia diena. O rytojus..rytojus laukia sunkus..

Tiesą pasakius, man labai sunku persiorientuoti į žiemos laiką. Beje, aš labai laukiu žiemos, nes šis metų laikas-mano ir tik mano. Gal ir savanaudiškai aš čia pasakiau, bet...

Tiek šiam vakarui padrikų minčių.

Jau atėjo vakaras...ir ką galiu pasakyti??? NIEKO BLOGO neįvyko!!!! Jėga :) tikiuosi, kad atostogos prasidės ir baigsis tik geros nuotaikos :)
Rytoj einu i Triušio Taksi sesės gimtadienį (labiau laukiu susitikimo su pačia Viktorija, jei ką)...Rytoj bus gera diena. Iš anksto žinau.

Be emocijų.

Taigi, šiandien yra sekmadienis. Pati nemėgstamiausia diena, nes ji tokia mieguista..Kažkoks košmaras. Ir visi sekmadieniai tokie. Atsikeli, pavalgai, pašliaužioji, tada nueini į Mišias (oo, tai yra vienintelis geras dalykas, nes atlieku savo pareigą, susimatau su TriušiuTaxi, giedu). O po to vėl nieko. AČIŪ DIEVUI, kad ateinančią savaitę nereikės į mokyklą, tai galėsiu PAMIRŠTI visus namų darbus, absoliučiai viską. Darysiu tik tai, kas man patinka. Tik tai, kas PATINKA. O labiausiai man patinka miegoti, miegoti, drybsoti, miegoti (Labai daug gavosi patinka..)

Dabar sėdžiu ir galvoju. Nujaučiu, kad atsitiks kažkas blogo, tiksliau-nieko gero. Pagyvensim-pamatysim. Vakare parašysiu, kas nutiko/arba ne.

Noriu švelnumo.

Įrašas kažkoks nevykęs.

Sėdžiu namuose.

Taip, sėdžiu namuose ir mane tai nervina, nes jei ir kur išeinu, tai su dabartiniu savo greičiu kol nulinguoju..

Mane ir vėl apėmė tas jausmas, kai noriu bėgti KAŽKUR. Bet bėgti neturiu su kuo, nebent su mp3 grotuvu. Be jo mano gyvenimas būtų netgi niekam tikęs. Šią savaitę per anglų kalbos pamoką kalbėjom apie butinius prietaisus, kuriuos naudojame savo namuose ir pnš. Kai mokytojui pasakėm, kad mp3 yra labai svarbus daiktas, jis niekaip negalėjo to suprasti. Maždaug: "Juk jis nieko gero negali padaryti už mus". Nu ir eik tu, pats žinai, kur. Jeigu nesupranti, kas yra muzika, tai iš viso patylėk.

Dažnai prisimenu tą vaikiną, kuris pasakojo, jog nebegali vaikščioti ir kad jis yra našta visuomenei. Nežinau, man neišeina išmesti tu žodžių iš galvos. Kaip greitai pasikeičia Tavo gyvenimas. Vieną dieną Tu turi draugus, mylimą merginą, svajonę būti kaskadininku...tačiau vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojom..kur ten aukštyn kojom. Turbūt niekada negalėsim suprasti tokio žmogaus, nes patys nežinom, ką reiškia sėdėti invalido vežimėlyje.Laikykis.

Ką gi, atėjo visų taip ilgai lauktos atostogos. Ir ką? Ir nieko. Nors ir žadėjau susiplanuoti, ką veiksiu per ši laisvą laiką, bet to nepadariau. Žinot, kodėl? Todėl, kad nežinau, ką per jas veikt. Priaugsiu kokius 3 kg, kas yra įprasta per atostogas. Nors būtų šauniau, jei 3kg nukristų.
Dar skaitysiu užduotas knygas, nes reikia kuo anksčiau tai pradėti..Man visada tai baigiasi šešetu pažymių knygelėje. Nes tos knygos..oi, vargeli. O gal aš jų skaityti nemoku? Net nežinau. .

O jei jau prakalbau apie nežinomybę, tai galiu pasakyti, kad labai dažnai pradėjau "nebežinoti". Rimtai. Pradedu savęs klausinėti įvairių klausimų, o atsakymo ir nerandu. Na, bet viskam savas laikas. Po kokių dešimt metų užduosiu tuos pačius klausimus ir.. ATSAKYMĄ....oi, TIKRAI žinosiu..Tikuosi, kad jis bus palankus man. Na taip, visi mes esame egoistai.

Žinau, kad po "tų 10, 15,20 ir daugiau metų" nenorėsiu matyti kai kurių žmonių. Jie moka tik imti, o ne duoti.

Auč.

Kadangi jau prisėdau prie kompiuterio, tai galiu pasakyti, kad po tos mažos operacijos vos paeinu (bėdos su pėda..).. Tai va, dabar truputį jaučiuosi kaip invalidė, bet viskas bus gerai ;) Daugiau man nebeskaudės pėdos :) Jėga... Dar galiu pridurti,kad niekam nelinkiu patirti to jausmo, kai į skaudančią vietą leidžia nuskausminamuosius vaistus.....Net rankos dreba, kai pagalvoju..

Justina-Cukraini, sugalvok naujų užsiėmimų..Na, pavyzdžiui, daryk tai, ko anksčiau nedarei. Bent jau man padeda. Nežadu aš čia Tavęs moralizuoti ;)

Tai tiek.

Mano mylimiausi pirmadieniai

Taip, aš tikrai dievinu pirmadienius, tiesiogine to žodžio prasme. Kodėl? Todėl, kad aš esu kupina jėgų, noriu viską daryti, bėgti, rėkti, gal netgi plaukti. Šiandien aš esu veržli. Jaučiuosi super. Taip norėčiau dabar su man mielu žmogumi kur nors išbėgti...nesvarbu kur... Bėgčiau net pati nežinodama kur. Kartais taip užplaukia ir nieko jau nepadarysi. Tčiau staiga turi nusileisti ant žemės ir susivokti, kad esi namuose, sėdi prie kompiuterio ir turi ruošti namų darbus. Toks paprastas ir kasdieniškas stropaus mokinuko vaizdelis...

Labai noriu atrasti laiko sportui.... Ką daryti?? Noriu numesti svorio,bet to tikrai nepadarysiu, jei vėl nepradėsiu judinti savo užpakalio...Bet kada tai padaryti, jei visas mano gyvenimas susideda, galima sakyti, vien iš papildomų pamokų?? Aš nebegaliu, noriu numesti bent kokius 8kg ir tai-būsiu jau šiek tiek patenkinta..viskas, reikia kažką daryti, nes jau ir mama pradėjo a la grasinti:sako, kad nebepirks man daugiau jokių kelnių, kol nenumesiu svorio..kaip "miela" tai girdėti iš savo mamos, tiesiog paguodžia..Ką aš galiu padaryti, kad ta visa mūsų giminė storuliai? Ką?? Reikia pradėti sportuoti...ir kuo greičiau, nes laikas bėga, aš senstu ir vis labiau plečiuosi ir plečiuosi...Nu ir kas, kad mama sako, jog nebepirks kelnių...taip, ji man jų nenupirks, nes jų tiesiog nėra pirkti. Mano dydžio tiesiog nėra.

Nelįsk į akis. Labai prašau Tavęs. Tikrai labai prašau. Ko čia klausinėji:"Kaip tau sekasi? Ką veiki?" Nieko neveikiu, malu konkretų šūdą(nepykit už šitą). Man nerūpi, ką tu veiki, kodėl tu veiki ir kam veiki..Supranti? Ar tai taip sunku suprasti?

Šiandien keistai sunki diena. Norėjau tiek visko daug padaryti, bet...nesuspėjau. Žodžiu, neturiu ką parašyti. Tai gal tada ir nerašysiu.


P.S. Vakar buvo gera diena. Triušis pasikvietė mane į svečius, išgėrėm arbatos, suvalgėm "tik" 2 šokoladus ir kt. :) Ačiū Tau... Pakėlei man nuotaiką.

Jei nori būti visų draugu, Tau reikia:

• Duoti nusirašyti namų darbus, arba dar geriau-juos atšviesti ir duoti kitam žmogui, kad jis net nevargtų skaitydamas iš tavo sąsiuvinio.
• Šypsotis amerikietiška šypsena, su visais sveikintis ir su visais iš eilės "apsikabinti". Negaliu pakęsti šito gesto tarp netikrų draugų.
• Neturėti savo nuomonės.
• Rūkyti, jei ir kiti rūko(taip pat ir gerti).
• "Tūsintis",kaip dabar visi sako.
• ir daryti dar daug kitų dalykų...

Na, čia buvo tik šioks toks pastebėjimas.

Šiandien jau penktadienis. Ir kaip manot, ką aš veiksiu? Nieko. Aš niekam nesiūliau, o man irgi niekas nieko, tai, kaip sakant, teks eiti daryti namų darbus, žiūrėti televizorių..gal pasitvarkyti..Vat gaila, kad neturiu tokio draugo, kuris pasakytų:"Ei, ką šiandien veiki? Varom prie jūros? O gal arbatos varom?? (Arbatos visada pasiūlo Triušelis)...

Kasdien vis labiau suprantu, kad tikrų draugų nėra. NĖRA. Bent jau man. Aš jų nerandu. Taip norisi susitikti su tokiu žmogumi, kuriam nesvarbi nei tavo išvaizda, nei tavo trūkumai, kuriam rūpėčiau tik aš. Tai ne .Žmonės pasidarė labai šalti (aš turbūt irgi tokia). Svarbiausia karjera, pinigai. Neslėpsiu-pinigai man irgi yra labai svarbu, nes be jų esi mažas niekiūkštis. Nepykit, kad taip pasakiau, bet taip yra. Viskas, kas tikra, nėra malonu. Labai gerai. Žmogus pradeda suprasti, kad reikia siekti savo tikslo arba nenusileisti lyderiams. Reikia apsivilkti plieninį švarką ir daryti tai, ko sieki..

Žodžiu, jau pradėjau čia per daug gilintis į viską. Tiek to.

Be temos

Būtent.Temos šį kartą nebus.
Vėl noriu laikrodžio. Kažkoks apsėdimas. Velniop juos, nes kiek pinigų jiems išleidžiama, tai utiutiu....Nenoriu net pagalvoti.Bet tai yra kažkas nepakartojamo..
Pavyzdžiui, Patriko žmona eis dirbti savaitgalį į nelemta Yazaki..Aš gal ir norėčiau, bet neturiu tam jėgų, o be to ir mama neleidžia (protingai daro)...Bet pinigai yra gerai, o ypač jaunimėliui, kuris visko nori, ir kuriam visko reikia..
Kaip pasakyti MYLIU?
Tiek šiam kartui...

Žodžiu. Sėdžiu dabar prie stalo ir šąlu..Toks drebulys krečia, ka turbūt eisiu miegoti...Reikia padaryti anglų papildomo užduotus namų darbus, bet neturiu jėgų, nei tuo labiau noro...Šiandien buvo gera diena, tačiau labai pavargau. Tikiuosi, kad greitai ateis tos nelemtos atostogos.Bet iki to dar beveik dvi savaitės, per kurias dar spėsim parašyti kokį 20 kontrolinių...Manau, reikia susiplanuoti, ką veiksiu per atostogas, kod jos nenueitų šuniui ant kupros..Bet manau, kad tai bus eilinės atostogos, kai aš miegu iki 12h dienos ir slampinėju iš kampo į kampą...nors gal ir nebus jos eilinės. Bus krūva darbų, kuriuos reiks padaryti...
Taigi einu miegoti, nes jau baigiu "sukelmėti" prie stalo...Labanakt...

o štai ir aš :)

Oho, kaip ilgai čia jau neužėjau. Nėra ir laiko, ir minčių nėra, bet kadangi šiandiena mane Triušis paragino parašyti ką nors naujo, tai pabandysiu čia apžvelgti savaitės įvykius bei mintis.
Taigi, ši savaitė kaip ir praėjusios prabėgo labai greitai. Net nespėju atsikvėpti: o, jau sekmadienis... ir vėl penktadienis.. Aš nenoriu, kad laikas taip greitai eitų, nes pradedu suprasti, kad greitai pasensiu :D Aš kaip tas Dorianas Grėjus, kuris nenorėjo pasenti...
Reikės, kada paskaičiuoti, kiek laiko skiriu pamokoms, kiek miegui, kiek laisvalaikiui ir padaryti tokią savaitės suvestinę.Manau, kad skaičiai pasiskirstys labai įdomiai :)

Penktadienį, 10 12, buvau susitikus su Triušiu Taxi, nuėjom į "Baltas lankas", suvalgėm po milžinišką porciją ledų ir likom tuo patenkintos (beje, Viktorija, Vilniuj šią vasarą mes taip ir neapsilankėm :D pameni, tokius planus?). Tai va, su ja visada švelniai linksma. Linkiu Tau stiprybės perskaitant "Kuprelį". Aš žinau, Tu jį įveiksi :)

Po to nuėjau pasveikinti Eglės-Laimos su gimtadieniu. Dovana ji buvo patenkinta, kas ir yra geriausia, nes jai sunku įtikti. Tai va.

Šiandien jau ir vėl sekmadienis, aš eilinį kartą mokausi ir klausausi savo muzikos (kitų nuomone-forsų muzikos). Ką čia daugiau pasakyti... Nelaukiu ateinančios savaitės, nes tiek darbų, kad nors nusišauk......Ir čia nei mama nepadės, nei simuliavimas, kad galvą skauda..

p.s. Neseniai internete pamčiau, kad lapkričio 23 dieną į Lietuvą ir vėl atvažiuos Dj Tiesto..Savaime suprantama, kad aš į Vilnių nenuvyksiu ir jo pasirodymo neišvysiu....Reikės išbraukti tą dieną iš kalendoriaus :/

Geros savaitės visiems(ir sau to linkiu)!!!!

Sprogsiu.

Žodžiu. Nebeturiu, ką pasakyti. Minčių galvoje tiek daug, kad tuoj sprogsiu visapusiškai.
Pradedu savęs nekęsti. Visomis prasmėmis. Atrodo, kad esu normali, bet iš tikrųjų- ne. Tie kompleksai, problemos, VISKAS jau baigia išvesti iš proto. Vis galvoju ir galvoju, kodėl būtent taip atsitiko:kodėl aš nesu normalios figūros.... Mane tai nuvarys į kapus. Kiekvieną dieną apie tai mąstau. Taip norėčiau nors vieną dieną negalvoti, kaip atrodysiu su šiuo ar anuo rūbu..Kaip norisi nuėjus į parduotuvę rasti savo dydžio džinsus. Tai ne- prasitampau po visą miestą, kol randu KAŽKĄ panašaus sau tinkamo. Negana to -toliau vis storėju ir storėju. Velniop.Išsimaudysiu ir eisiu miegoti.
Kažkokia katastrofa. Kažin, kada aš kietai, stipriai susiimsiu dėl to? Tubūt niekada. Liksiu kaip bulvinis centneris. Sakau-nežinau. Nieko nebežinau. Gyvenu šia diena.
Visi tie tipiniai bernai.Brr. Tu jiems niekada neįtiksi, nes svoris taip pat daro savo(charakteris, būdas- irgi), bet pirmasis veiksnys JIEMS yra reikšmingesnis. Nebereikalo sakoma: "Sutinkama pagal išvaizdą, išlydima pagal protą"(ar kažkaip panašiai). Bet pirmiau reikia pereiti pirmą barjerą, kas ir yra sunkiausia.

Dar iki šių dienų nesuradau to žmogaus, kuriam galėčiau viską išsipasakoti, pasipergyventi. Turiu tikrai gerų draugų, bet yra toks, tarsi, slenkstis, kuris neleidžia visko pasakyti. Matyt, tam ir yra Blogas.Viskas, užtenka .

Reikia kaip nors neišprotėti ir viskas bus gerai......Kaip nors.
Esu pikta.Nusivylusi.

Taigi. Paskutiniu matu pasidariau labai pikta. Ir net nesuprantu, kodėl.. Tikrai nesuprantu. Gal dėl to, kad ruduo. AŠ LABAI LAUKIU ŽIEMOS!!!!! Nebegaliu jau. Taip ir gera prisiminti. Sninga.Tu geri žalią arbatą, valgai ką tik iškeptą obuolių pyragą....o kur dar mandarinų kvapas?? Viskas, jau tikrai gyvenu žiema, o ne rudeniu. O ir Kalėdos ne už kalnų.... Reikia po truputį ruošti dovanas, nes po to kai prasidės...
Apie tą pyktį taip ir nepabaigiau. Žodžiu. Draugų tarpe atsirado žmogus, kuris , taip sakant, susirgo žvaigždžių liga. Ji elgiasi kaip mažvaikė- idiotė. BET aš to neleisiu. Nes mane jau siutina. Dar lašas ir aš jai pasakysiu: BAIK!!! O tas lašas jau greitai bus paskutinis...Tikrai..

Labai pasiilgau močiutės ir strujaus (strujus reiškia senelį). Jau nepamneu, kada pas juos buvau. Reikės kokią dieną susikrauti kuprinę ir nuvažiuoti dviem dienom.

Šiandien vakare eisiu i Muzikinį teatrą. Žiūrėsiu "Balius Savojoje". Tikuosi, kad patiks.

Penktadienis.

Šiandien buvo gera diena. Man net labai patiko, išskyrus tai, kad ėjau i siaubo filmą ("Katakombos").Jau geriau būčiau nėjus, nes kai kuriais momentais pagalvodavau-ką aš čia veikiu???? Na, bet filmas pasibaigė ir ačiū Dievui.
Susitikau su draugais..Papliurpėme, pašnekėjome ir grįžau namo. I r dabar sėdžiu namuose. Noriu kažko naujo..Kažko nepatirto. Turbūt reikės eiti miegoti.
Galvoskausmis prasidėjo.
Paklausysiu Alicia Keys ir pasidarys geriau.
Per daug visko man šiandienai. Dingo emocijos kažkur.Gal todėl, kad nebereaguoju į visokius mažmožius...
Ačiū TriušioTaxi mamai, kad atsiuntė naujų receptų. Galėsiu pagaminti ką nors naujo.
gero savaitgalio ;)

Šiandien susimąsčiau.
Dabar- nei šis,nei tas. Nesuprantu, ką jaučiu TAM žmogui. Nei širdis, nei protas to nesupranta. Kažkokia nesąmonė. Laikas parodys.

O šiaip gyvenu gerai; visi pavargę, bet dar linksmi. Laikas einu tokiu greičiu, kad nespėju net atsikvėpti.

Pavyzdžiui, aš turiu susidarius nuomones apie beveik visus žmones. Daug gerų pastebėjimų, bet blogų dar daugiau. Bet yra žmonių, kurie, mano akimis, beveik neturi blogųjų savybių. Bent jau man jos netrukdo. O kažin kokią nuomonę žmonės nuomonę yra susidarę apie mane? Kaip sakiau-visiems neįtiksi. Svarbiausia žinoti savo vertę: nenuvertinti, bet ir nepervertinti.
Tai tiek šiam kartui. Kažkaip čia padrikai viskas gavosi.

Jau trečiadienio vakaras.

Užėjau čia, nes nebegalėjau daugiau tylėti ir sėdėti susiraukus. Taigi, nusprendžiau :

• Nebebūti visiems gera;
• Siekti tik savo tikslo;
• Tramdyti emocijas;
• Nevalgyti šokolado;
• "Siurbti" kuo daugiau reikalingos informacijos į save;
• Pasakyti žodį "Myliu" (anksčiau ar vėliau);
• Per daug nekalbėti;
• Eiti anksčiau miegoti;
• Sulaukti Šv. Kalėdų;
• Nekreipti dėmesio į smulkmenas, kurios man nėra svarbios.
• Gyventi dėl savęs, o ne dėl kitų.

Pažiūrėsim, ar kas po metų pasikeis. Įtariu, kad pavyks įvykdyti tik 9 punktą.

Gero vakaro nemiegantiems. Naktis-mano metas.

Nėr laiko.

Žodžiu, esu žiauriai užsikasus su visom pamokom, todėl neturiu laiko apie ką nors ir galvoti.Kadangi apie nieką negalvojau, tai ir rašyti nėra ką.Geros Jums savaitės!!!

Esu pikta. Velniop viską-bent dviem dienoms. Tie, kurie man mažiausiai rūpi, lenda į akis nors tu ką, o tuos, kuriuos aš gerbiu-jie su manim nekalba. Nu ir gerai, ir aš nekalbėsiu, tiksliau-stengsiuosi nekalbėti, susikišiu mp3 ausines į ausis ir nekreipsiu dėmesio į juos. Užknisot. Teks kalbėti su savimi.

Gero vakaro.

Skauda.

Prisikaupė labai daug visokių blogų minčių.
Žodžiu-vien iš jų-ta, kad penktadienio vakaras, o aš sėdžiu namie. Tai yra, galima sakyti, vienintelė diena, kai aš galiu kažkur TIKRAI išeiti, nes visos kitos dienos užimtos,
ir galvoje sukasi mintys tik apie mokslus. Aišku, nepaminėjau vieno dalyko-šiandien buvau susitikus su G.V. Buvo tikrai gera su ja papliurpti ir "pasipergyventi". Tik neaišku, kada tai vėl bus. Bet tikrai bus.

Kita mintis, VĖL neduodanti ramybės. Čia iš tos serijos:"Nuo šiandien tai tikrai nevalgysiu po 18h". Bet. Niekaip nepavyksta įgyvendinti šio plano.Bet kažkada turės pavykti, nes aš nesiruošiu taikstytis su savo ANTI figūra. Tačiau šita kvaila išvada išplaukė iš to, jog šiandien aš supratau..supratau, kad neturiu, taip vadinamos, antrosios pusės. Nu ir velniop ją. Turbūt taip yra dėl to, kad aš esu konservatyvi šiuo klausimu: vaikinai visada turi rodyti iniciatyvą pirmieji. Nes man tikrai juokingai atrodo, kai mergina lenda kokiam nors berniūkščiui į akis. Nu tikrai.

Neseniai supratau, kad seniai girdėjau kokį nors pagyrimą. Toks, atrodo, paprastas, bet labai svarbus dalykas.

Vienintelė muzika mane atriboja nuo visko. Tai yra "tas žmogus", kuriam aš galiu "pasipasakoti". Čia nerealiai nuskambėjo, bet taip yra. Dėl muzikos padaryčiau viską.

Nesuprantu vieno žmogaus, bet labai norėčiau. Kuo toliau, tuo neaiškiau darosi.

Pasiklausau Yoji Biomehanika-Hardstyle Disco(Hardbass Mix) ir net geriau pasidaro. Pamirštu viską-ir gera, ir bloga.

Tiek šiam vakarui padrikų minčių. Eisiu praustis ir pamąstyti.

Taigi. Galiu pasakyti tik tiek, kad man labai skauda kojas ir kad aš noriu tik miegoti. Turbūt, tai greičiausiu laiku ir padarysiu. Nes noriu tik miegoti ir pamiršti. Tiesiog pamirsti viską. Gal paklausyti neklausomos muzikos. Seniai tai dariau...Ai, šiandien aš kažkokia keista..

Apsiverkiau. Pradėjau suprasti kai kuriuos dalykus.

Ei, kur JŪS?

Labas visiems:) Dabar gera žinoti, kad Blogą skaitau ne tik aš. Tai va.Nors ir esu žiauriai nusikalusi šiandien, bet galvoju, reikia prisėsti ir paraityti čia ką nors.
Kartais mąstau, galvoju ir prigalvoju, kad draugai mane šiek tiek pamiršta. Gal ne kiek pamiršta, bet nekontaktuoja. O man to reikia, nes jei ir toliau tik sėdėsiu prie kompiuterio ir mokysiuos ir panašiai, tai greitai nuraus stogą. Taigi pagalvojau, kad penktadieniais reikia pasidaryti sau šventę ir nedaryti jokių N.D. (nors tai reikia daryti), bet atsipūsti, susitikti su kokiu nors geru savo pažįstamu,-a, draugu,-e ir pnš. Bet kai pagalvoji jie dažniausiai būna užsiėmę (o gal ir ne) su savo darbais taip pat kaip ir aš. Taigi išvada tokia, kad ir aš, ir jie yra užsiėmę ir kad teks toliau krimsti knygas vietoj bulvių traškučių. O tai taip nuobodu, BET aš labai tikuosi, kad tai atsilieps mano ateityje, nes jei ne..Ai, reikia nebegalvoti apie tai.
Šiandien atradau dar vieną dalyką. Sugalvojau, kad reikia perdaryti kalendorių ir kiekvienai dienai sugalvoti vis skirtingą šventę.Na, aišku, tai turbūt bus sunkoka, bet bėgant laikui aš tai padarysiu.Pvz: Morkos šventė (tai gali būti ir daržovė, bet tuo pačiu ir Jogaila Morkūnas). Čia kaip kam. Arba Raudonų batų diena-šventė. Ir tokiu būdu kiekviena diena taps švente...

Taigi. Šiandien buvo tikrai gera diena, išskyrus tai, kad nesimokiau. O juk taip žadėjau :( Teks sekmadienį tam paaukoti.Kadangi aš nemėgstu sekmadienių, tai nieko tokio, kad bent taip praleisiu laiką. Juk visi kartoja:"Mokslas-šviesa". Tikuosi, kad toji šviesa yra žalios spalvos, nes jei kitaip-tai..ai... Ką čia apie tuos mokslus.
Buvau šiandien pas Triušį svečiuosna. Buvo gera. Jau nepamenu, kada paskutinį kartą ją (jį) mačiau. Išgėrėme su ja tris puodelius (kur ten puodelius) arbatos. Ir visiškai nesistebiu, kodėl tiek daug, juk aš turėjau puikią pašnekovę. Nes kaip ir daugeliui sakau-aš negeriu arbatos viena. Arbata yra, tarsi, pokalbio dalis, o viena su savim juk nekalbėsiu, ane?
Taip pat šiandien su Viktorija iškėlėme retorinį klausimą: kur stoti? Ką veiksim, kai baigsim mokyklą? Na maždaug, ką daryti? Ir aš į šį klausimą turbūt galėsiu atsakyti tik kitais metais, na, kokį liepos mėnesį, kas bus labai džiugu (o gal ir ne). Jei ką, stosiu į meno istoriją ir būsiu visiška, totali idiotė, na, bet, pagyvensim, pažiūrėsim ;)
Iki.

Hi visiems, nors niekas šito Blogo ir neskaito. Taigi, trumpai ir greitai. Šiandien supratau, kad jau penktadienis, o aš..aš nieko. Esu namie ir slampinėju iš kampo į kampą,nieko neveikdama. Bet labai noriu kažką nuveikti, pvz. nueiti i kino teatrą, išgerti arbatos ir t.t. Gal, kai praeis kokios dvi valandos, tai ir padarysiu: išeisiu į miestą ir eisiu KAŽKUR. Velniop visas pamokas, reikia atsipūsti nors vieną dieną. Kažkokia miego diena, po galais. Pakviesčiau vieną iš draugų pasivaikščioti, bet neturiu tam nuotaikos, tai gal geriau jos niekam ir negadinsiu. Nors ir suvalgiau šokoladą, jis taip pat nepakėlė nuotaikos. Taigi, išvada tokia: pati nežinau, ko noriu. Nesuprantu, kas vyksta.

P.S. Patarimas: savo nuomonę pasilaikykite sau(čia su niekuo nesusiję; tiesiog patarimas).

"Man neįdomu",- pasakė ji.

Taip sako kiekvienas mokytojas.
Užsukau šiandien čia, nes pajutau norą dažniau reikštis. Kaip sakant, jei neturi su kuo ir kur išeiti, užeik čia. Nieko naujo neįvyksta. Noriu kažko, kažko tokio naujo. Nes viskas yra tiek užknisę ir atsibodę. Panorėsi ir praeis. Visada taip būna,kai kalba eina apie ne materialius dalykus, o apie kažkokias neįveikiamas sritis.

Šiandien klausiausi Antano Škėmos "Baltos drobulės". nesuprantama knyga, turbūt todėl visiems taip ir patinka. Reikia mokėti būti šizofreniku ir neurotiku. Taip taip taip.

Taigi, šiandien lietuviai laimėjo 7 kartą iš eilės (žaidė su kroatais.72:74). Jėga, kai pagalvoji.

IKI.

Subordinate clause words ir kiti pasaulio "malonumai"...

Taigi, šiandien supratau, kad esu, švelniai tariant, žiopla višta. Bet tikrai. Pirmą kartą savo gyvenime ėjau į anglų kursus (taip jie dabar vadinami). Visos pamokos metu mano galva buvo tokia įsitempusi, kad grįžus namo norėjosi tik į lovą. Bet-bet manęs laukė Petro užduoti namų darbai. Pamažu pradedu suvokti, kad šie metai bus skirti papildomoms pamokoms. Mano gyvenimo ritmui tai yra per didelė trauma. Pastovus mokinimasis, bėgimas, lekimas ir t.t. (beje mamso nupirktas "Neurozan'as" manau man tikrai nepriduos proto ir energijos). Nebebus muzikos "kiek noriu".Gerai Josifas (išdidžiai skamba) Stalinas sakė:"Mokytis! Mokytis! Mokytis!".Tikrai jam pritariu, bet susidaro toks vaizdas, kad iš žmonių tik tokia ir nauda-kad laikui bėgant jie taptų kvailais kompiuteriukais-zombiukais. Nežinau, ką čia daugiau paporinti.Bet žinau, jog labai noriu nueiti koką diena į kino teatrą.norisi pažiūrėti kokią kvailą komediją ir tiesiog padurniuoti.
Beje žinau, kodėl šiandien tokia durna diena-todėl, kad šiandien Rugsęjo 11-oji.Tai yra teroristinio išpuolio diena. Nu ir? Nieko aš čia nepakeisiu.
Šiaip realiai šitą Blogą rašau ir skaitau tik pati aš. Tai nelabai suprantu, kam aš jį rašau. Gal atseit anūkams?
Viskas. Užtenka čia.

Pagaliau.

Taip. Kaip visada. Aš pamiršau savo Blogo slaptažodį. Taigi, teko atlikti keletą veiksmų, kad vėl patekčiau čia. Ir ką gi aš galiu Jums papasakoti? O gi nieko..Pagaliau baigėsi visų liaupsinta ir giriama ( o gal ir nelabai) Jūros šventė. Aš jos nekenčiu. Tie žmonės mane užknisa. Tikrai. Kiek galima vaikščioti pirmyn ir atgal? Rėkauja visi...Na, čia ne į temą, bet šiandien pamatėme, kad mūsų mašinos padanga nulesita..Gal tai kokių kvailų, girtų ir šiaip be ryšio bernų darbas... Net nežinau, bet žinau tik tai, kad tėtis tai susinervins.. O gal tai tik sutapimas? Gal tai ne Jūros šventės padarinys..?

Tiek žadėta ir galvota. Tikrai manaiau, kad eisiu i Kurpius..bet nenuėjau. Nesuprantu, kodėl. Atrodo, kad ne aš pati sprendžiu už save, o kažkas kitas (bet tai yra ne žmogus, o kažkokia pasąmonės nesąmonė. Kvailai čia skamba, bet nežinau, kaip kitaip apibūdinti). Bet aš mėgstu tokias paprastas, niekuo ypatingas dienas, ki galiu miegoti, drybsoti, skanauti ir niekam nieko neaiškinti...

Šiandien buvo TINGINIO diena. Nieko aš nenuveikiau, nieko gero nepadariau.. Nu ir gerai. Nebūsi visiems geras.

Ketvirtas kartas nemeluoja.

Bet tikrai. Ketvirtas kartas nemeluoja.Kiek kartų bandžiau susikurti savo Blogą, niekaip nepavykdavo to padaryti. Na, bet šį kartą pavyko. Ir net nežinau-juoktis dėl to ar verkti. Kodėl? Nes nesu iš tų žmonių, kuriems lengva suregzti sakinį...bent jau raštu tai tikrai nemoku, bet laiko aš turiu, todėl išmoksiu. Gana čia pliurpt apie KAŽKĄ, nes niekam tai neįdomu.

Aš, kaip ir visi, šiuo metu atostogauju. Ir spėkit - neturiu, ką veikti. Diena iš dienos bimbinėju po namus ir tiek. Kartais pagalvoju, kad geriau dar būčiau padirbėjus ilgiau. Bet ne. Ir dėl to aš džiaugiuosi (kaip vienas žmogus sako: "Prisidirbsim dar visą gyvenimą")... Diena iš dienos perku vis kitą žurnalą, perskaitau jį ir vėl perku. Ir taip be galo. Nu šiaip užkniso, bet nors "pliotkus" naujausius sužinai. Noriu kur nors išeiti ir prasiblaškyti. Bet kur? Turbūt vienintelė mano mėgstama vieta yra "Friedricho pasažas". Tai yra geriausia vieta Klaipėdoje. Tuoj bu Jūros šventė, kurios aš labai nemėgstu. Tie žmonės...Jų tiek daug. Kažkokia nesąmonė. Pasikartosiu:nemėgstu.