Taigi, šiandien supratau, kad esu, švelniai tariant, žiopla višta. Bet tikrai. Pirmą kartą savo gyvenime ėjau į anglų kursus (taip jie dabar vadinami). Visos pamokos metu mano galva buvo tokia įsitempusi, kad grįžus namo norėjosi tik į lovą. Bet-bet manęs laukė Petro užduoti namų darbai. Pamažu pradedu suvokti, kad šie metai bus skirti papildomoms pamokoms. Mano gyvenimo ritmui tai yra per didelė trauma. Pastovus mokinimasis, bėgimas, lekimas ir t.t. (beje mamso nupirktas "Neurozan'as" manau man tikrai nepriduos proto ir energijos). Nebebus muzikos "kiek noriu".Gerai Josifas (išdidžiai skamba) Stalinas sakė:"Mokytis! Mokytis! Mokytis!".Tikrai jam pritariu, bet susidaro toks vaizdas, kad iš žmonių tik tokia ir nauda-kad laikui bėgant jie taptų kvailais kompiuteriukais-zombiukais. Nežinau, ką čia daugiau paporinti.Bet žinau, jog labai noriu nueiti koką diena į kino teatrą.norisi pažiūrėti kokią kvailą komediją ir tiesiog padurniuoti.
Beje žinau, kodėl šiandien tokia durna diena-todėl, kad šiandien Rugsęjo 11-oji.Tai yra teroristinio išpuolio diena. Nu ir? Nieko aš čia nepakeisiu.
Šiaip realiai šitą Blogą rašau ir skaitau tik pati aš. Tai nelabai suprantu, kam aš jį rašau. Gal atseit anūkams?
Viskas. Užtenka čia.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą