Šiandien supratau, kad jau seniai lankiausi Bloge. Per šią savaitę galvoje susikaupė daugybė minčių. Tai labai pasistengsiu jas išdėstyti tvarkingai, arba bent jau KAŽKAIP.

Negi taip sunku pasakyti, kad AŠ TAVE MYLIU? Pasirodo, kad taip. Ir nesakysiu. Lauksiu, pati nežinodama, ko. Turbūt esu per daug konservatyvi, kad "imčiausi" veiksmo. Kaip sakant-velniop.

Supratau dar vieną dalyką-geriau su vaikinu viename kambaryje negyventi. Kodėl? Todėl, kad reikės visada tvarkyti, tvarkyti ir t.t. (na, nebent vaikinas būtų super tvarkinguolis). Kaip norėčiau tokio draugo. Jokios betvarkės, jokio šlamšto ne savo vietoj. Kalbu taip, tarsi jau gyvenčiau su KAŽKUO.

Dar vienas dalykas, kuris mane labai užknisa. Bet tikrai. Jau tiesiog varo iš proto. Kodėl aš visada pirmoji turiu užkalbinti draugą, pažįstamą žmogų,? Gal aš kokia "geroji žurnalistė", kuri turi pastoviai išpešti žodį? Atsibodo... rimtai.. Puikiai žinau, kad daugelis bendrauja su manim vien todėl, kad jiems yra iš to naudos. Nieko nieko-ateis laikas ir aš viską išdėsiu TAU į akis. Taip taip-Tau.

Noriu, kad greičiau pasibaigtų ta sušikta (atsiprašau) dvylikta klasė. Laukiu nesulaukiu. Prasidės naujas mano gyvenimo tarpsnis. Tikiuosi, kad į gera.

Nebenoriu matyti kai kurių žmonių.

Viskas, jau esu pikta. Einu miegoti.