Living to love you....Taip dainuoja Sarah Connor. Turbūt dažnam šie žodžiai įstringa galvoje. Ne be reikalo.
Kas liko įsimintino mano galvoje pastarąsias dienas? Tai, kad žiūrėjau "Nuodėmės užkalbėjimą". Man visai patiko. Kasdieniški įvykiai.
Kartais taip noriu TAM žmogui pasakyti (o gal ir išrėkti, net pati nežinau), koks jis man svarbus,bet... aš tikrai nedarysiu. Nežadu bernui kartis ant galvos. Tik man labai įdomu, ką jis jaučia man. Tiksliau ne jaučia, o ką mano apie mane. Manau, kad vaikinai šiuo atveju turi pirmi imtis iniciatyvos (gal aš ir konservatyvi, bet taip jau yra).
Man būtinai reikia studijuoti kitame mieste, nes būnant Klaipėdoj mano draugų, pažįstamų, meilių, šlykštūnų ratas tikrai neprasiplės. Dabar aš jaučiuosi kaip kokia zombelė, kuri ryte atsikelia, nusiprausia, išeina į mokyklą, pareina namo, išeina į papildomus, vėl pareina, PRISIĖDA, padaro namų darbus iki 1.00 nakties ir po to vėl tas pats ir tas pats. Man taip nuobodu. Na, bet yra ir vienas geras dalykas-ateinantį šeštadienį eisiu i "Paryžiaus katedrą" (ot pasiekimas...). Pamenu, kai paskutinį kartą buvau spektakly, tai vis "bangom" prisimenu, kad manęs laukia krūva anglų žodžių.
Taip noriu pamiršti kai kuriuos žmones ir gyventi, tarsi, iš naujo.
Vis dažniau pagalvoju- kodėl aš niekada nepradėjau šokti?
Šiandien tai gražiai snigo.... Žiema-geriausia mano draugė. Ji nekalba kaip žmogus, kuris tik zyzia ir zyzia. šie žodžiai skirti ir man (ypatingai).
2007 m. lapkričio 11 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą