Vieną dieną viskas tiesiog puiku, kitą-viskas sugriuvo... Labai nustebau, kai tai sužinojau. bet nieko, viskas Tau bus gerai. Juk pati žinai. O gal tas žmogus to ir norėjo? "Pažaisti" ir viskas... Man atrodo, kad jis tikrai tau jautė daugiau nei paprastą draugystę (ir dar dabar jaučia). Nes nelabai tikiu, kad žmogus viską pamiršta per pusvalandį. Neįmanoma. Tikrai. Maždaug-"Tu neturi daug laiko man ir šiaip -nebejaučiu simpatijos, kuri buvo anksčiau". Neturiu net ką pasakyti. Ai, turiu-VELNIOP. Kaip Aidas sakė-labai teatrališkai skamba šitas žodis.
Taip, nėra čia ko verkti, juk ne pasaulio pabaiga, bet turėtų būti kažkoks tikslesnis, t.y. svaresnis įrodymas..o gal ir ne..

Ši savaitė ypač keista. Jau vien dėl to, kad šiandien šnekėjau su miegančiu žmogumi :DD Tikrai :DD Jis net pats vėliau perskambino paklausti, ar aš jam skambinau :DD (negražiai čia stilistiškai skamba, bet kitaip nemoku išreikšti). Tai va. O "mano viduje" viskas taip pat. Nieko naujo. Kaip sakant-Everlasting love....
Kitas dalykas-nors šiandien reikėjo ir į 3 pamoką, bet vis tiek sugebėjau pramiegoti. Totalus košmaras. Nepamenu nei kaip skambėjo žadintuvas, nei tuo labiau, kaip jį išjungiau. Nu žodžiu...

Sugalvojau, užsidegsiu žvakę. Jau seniai tai dariau. Pasiilgau pačio žvakės degimo proceso...Jau jaučiu, kaip stogą rauna.