Turbūt galėčiau būti visų žmonių išklausytoja. Matyt, toks mano vaidmuo.

Man atrodo, kad yra normalu, jei žmogui reikia dėmesio. Tai kartais jo reikia ir man.

Kažkoks sąmyšis galvoje.


Norisi tik slampinėti, mąstyti, galvoti.

Kai pamatau kitų žmonių gyvenimo įspūdžius-pasidaro liūdna.

Tuščias tas mano blogas. Kiek gimtadienių praleidau.

Nusipirkčiau aš tą laikrodį, jei nebūtum jo įsigijęs.

Labanakt.

Laukiu žiemos. Jausiuosi gerai, nes dabar man blogai.

Šiandien man - vienatvės, su savimi buvimo, diena. Širdy kažkoks guzulas "stovi", verkti norisi. Ir aš žinau, kodėl. Vienatvė žudo. Tačiau kiekvieną dieną vis labiau ir labiau susitaikai, kad gyveni tik sau. Visą laiką skiri tik sau. Visą dėmesį skiri tik sau. Visos mintys savy.

Būsiu geroji tetulė, kuri visada klausysis trance.

Eisiu pasėdėt į pasažą. Pamąstyt.

Labas vakaras :)

Labai tingiu, ką nors čia rašyti, nes...nėr čia ką ir rašyt :) Dirbu, miegu, skaitau, miegu, valgau braškes (greičiausiai nuo jų vis labiau išberia veidą, o gal ir ne. Niekaip kitaip to paaiškinti negaliu.).

Pirksiu batus. Greitu metu.

Ką čia papasakoti. Pamiršo mane visi :) Taip, taip... :)

Kartais pradedu galvoti, kad į Blogą dėsiu receptus, kurie man patinka. Vis išliks kažkas.

Nu va, telefonas tyli, skype'as irgi. Liūdnoka kažkaip.
Tuštoka. Tuštoka.

Kartojasi tas pats scenarijus.
Egzaminai. Vasara. Darbas. Vienas laisvadienis per savaitę. Spiečius. Darbas. Friedricho pasažas.
Ausinės ausyse. Trance. Surauktas snukis arba tariama šypsena. Na, vis šis tas :)

Ei, aš nenoriu numirti taip nykiai gyvendama.

Pasiilgau Mykolo. Jis manęs turbūt nelabai. Na, bet koks skirtumas. :)

Ir kas man uždraus nusipirkti dar vieną laikrodį? Niekas. Niekas. Nes tik aš pati esu sau šeimininkė.

Tiesą pasakius, net nepajutau, kad nuo paskutinio įrašo praėjo beveik mėnuo. Gal ir gerai. Mažiau sumaišties galvoje :)

Neturiu, ką papasakoti. Gyvenu šia diena ir tiek. Darausi "špargalkes". Labai tikiuosi, kad ir šį kartą man jos padės.

Labanakt.

Nesisielokit :)