Šiandien buvo sušikčiausia diena. Nors nuotaika ir buvo, bet širdis verkė... Labai sūriom ašarom... Trini tą mokyklos suolą, kad po to gautum tuo kelis procentėlius. Taip, gėda prieš visus, o prieš save... net noriu pamiršti, kad tokia esu. Taip taip, bus Jums visiems iš manęs labai daug tikėtis... Aš Jus perspėjau.
Bet kokia gėda...
Man nepasisekė, bet tikiuosi, kad mano vaikams pasiseks (reikia susirasti protingą vyrą....).
Matyt, taip jau Dievas nulėmė. Ir jam priešintis nevalia.
Tačiau, aš esu tokios nuomonės, kad neprapulsiu. Negalima prapulti.

Tikrai Tau pritariu, kad reikia gyventi ir vertinti paprastus dalykus, išgyvenimus. Karjera, mokslas-tik vienas gyvenimo etapas, kurį reikia įveikti ir tiek.