Gyveni sau žmogus ir nieko neveiki. Ir tai jau baigia išvesti iš proto. Bet aš esu stipri ir viskas bus gerai :)

Norisi daugiau šypsenos. Visi kažkokie susiraukę, amžinai burba, bamba, tai tas blogai, tai anas..Nu ir..? Juk negali būti visada tik gerai. Juk tada nebus įdomu gyventi. Kai turi problemų, bėdų (kartais visai malonių), tai nors turi apie ką mąstyti, galvoti. Kitaip sakant-dirba varikliukas...

Kartais labai juokinga žiūrėti į žmogų, kuris vaizduoja (arba save įsivazduoja), kad yra stiprus ir nepalaužiamas. Kad jautrumas jam- svetimkūnis sielos gilumoj. Negi taip sunku pripažinti, jog esi silpnas... Taip, pasirodo, sunku.