Šiandien buvo sušikčiausia diena. Nors nuotaika ir buvo, bet širdis verkė... Labai sūriom ašarom... Trini tą mokyklos suolą, kad po to gautum tuo kelis procentėlius. Taip, gėda prieš visus, o prieš save... net noriu pamiršti, kad tokia esu. Taip taip, bus Jums visiems iš manęs labai daug tikėtis... Aš Jus perspėjau.
Bet kokia gėda...
Man nepasisekė, bet tikiuosi, kad mano vaikams pasiseks (reikia susirasti protingą vyrą....).
Matyt, taip jau Dievas nulėmė. Ir jam priešintis nevalia.
Tačiau, aš esu tokios nuomonės, kad neprapulsiu. Negalima prapulti.

Tikrai Tau pritariu, kad reikia gyventi ir vertinti paprastus dalykus, išgyvenimus. Karjera, mokslas-tik vienas gyvenimo etapas, kurį reikia įveikti ir tiek.

Šiandien pagalvojau, kad būtų gerai atsukti laiką atgal. Kai kuriuos dalykus daryčiau visai kitaip. Ir būčiau elgusis kitaip... Tiesiog apėmė toks jausmas ir tiek. Kartais labai gaila buvusių akimirkų... Jos tokios vienadienės ir trapios. Tik praėjus kuriam laikui supranti, kokios jos tau brangios, ką tau jos reiškia. Viską pradedi vertinti tik vėliau. Na taip, bet čia laikas.

Visi kažkokie išsibarstę. Po truputį tolsta vieni nuo kitų. Natūralu... Juk keičiasi mūsų požiūriai, vertybės, tad nieko keisto, kad su vienais pradedam pyktis (tolti...), o su kitais, priešingai, tampame net gerais pažįstamais... O gal tie "vadinami draugai" niekad ir nebuvo draugai..? Šitą tiesą labiausiai sunku suprasti ir pripažinti. Taip ir norisi nuryti visą šitą šlamštą. Ir pamiršti.

Kartais reikia pabūti vienam.

Gyveni sau žmogus ir nieko neveiki. Ir tai jau baigia išvesti iš proto. Bet aš esu stipri ir viskas bus gerai :)

Norisi daugiau šypsenos. Visi kažkokie susiraukę, amžinai burba, bamba, tai tas blogai, tai anas..Nu ir..? Juk negali būti visada tik gerai. Juk tada nebus įdomu gyventi. Kai turi problemų, bėdų (kartais visai malonių), tai nors turi apie ką mąstyti, galvoti. Kitaip sakant-dirba varikliukas...

Kartais labai juokinga žiūrėti į žmogų, kuris vaizduoja (arba save įsivazduoja), kad yra stiprus ir nepalaužiamas. Kad jautrumas jam- svetimkūnis sielos gilumoj. Negi taip sunku pripažinti, jog esi silpnas... Taip, pasirodo, sunku.

Laikas, kai pradedi suprasti, kokį žmogų nori matyti šalia savęs. Anksčiau apie tai labai ir nesusimąstydavai. O dabar...geriau nebendrauti su Jokiu, nei su Bet kokiu. Velniop Tuos niurzgas, nepatenkintus gyvenimu... Žmogus turi džiaugtis gyvenimu, kad trauktų kitą , ypač priešingos lyties, asmenį. Brr.

Nu ale ot višta. Pamiršau vakar papildyt blogą (Cukrainis priminė...bet aš vis tiek pamiršau.. :D). Na, pasakymas, jog pamiršau, kad turiu tokį daiktą kaip blogą, visiškai atitiko tikrovę :D

Na, vakar jaučiausi kažkaip... niekaip :D Lyg ir nervinausi, bet kadangi pas mane buvo atėjęs Misteris klasiokas (turėjom mokytis, kartotis... :D), tai vidinė savijauta buvo gera. Nu žodžiu, buvau atsipūtus :D Nei pasimokėm, nei ką :D

Ačiū Ponui Dievui, kad egze nebuvo Key word transformations (party). Ir šiaip... Nežinau, kokie bus rezultatai, nei ką. Svarbiausia, kad būtų išlaikyta. Tikiuosi, kad taip ir bus.
Kaip sakant, gal pedagoginio stojimų balams užteks :DD
(ALLY su mumis.)