Vakar buvo tikrai sumauta diena. Visom prasmėm. Pasirodo, aš imu kaimynų vazonus su gėlėm ir juos daužau, taip pat valausi kojas į tos beprotės, nesveikėlės, kačių motinos durų kilimėlį. Atsiprašau- kam man tos gėlės?? Aš jų ne tik kad neimčiau, bet aš apskritai-gėlių net nepastebiu, nes man "šimtas metų ant jų"... Pasijutau tikrai "pamaloninta". Lyg ir taip rūpesčių mažai.

Džinsų taip ir neradau.

Tačiau šiandien visai nebloga diena. Jaučiu viduje. Gal ne pavasaris, bet tas "vandens, vėjo kvapas sieloje"... Jaučiu tą tokį proveržį. Nu jau čia "nuvariau" į lankas...

Kaip norėčiau šį šeštadienį atsidurti Vilniuje ir paklausyti tavęs, mielas pusbroli...

O su tuo "bušiuotis"... Taip ir paliksiu. Netaisysiu į Č.
Čias tas pats, kai vietoje žodžio "pasivaikščioti" parašai "pasivaikų(ū)čioti"...