Jaučiu, kad reikia daryti pertrauką...jau geriau nieko nerašyti, nei bet ką...

Nieko nevyksta. Vis tas pats ir tas pats... Pasiilgau pusbrolio. Su juo gali eit pasivaikščiot, pasišnekėt kaip su žmogum...

Pati nebesuprantu, ko man reikia, o ko ne... Kartais pagalvoju-kad nieko...