Mhm. Aha.
Ši savaitė man yra tikras košmaras. Aš jau nuo pirmadienio jaučiau, kad bus blogai. O mano nuojauta manęs niekada neapgauna.
Esu irzli, pikta. Na, galima kaltinti TAS dienas, bet manau, kad čia jos nekaltos. Kiekvieną dieną vis kaupiasi nemalonumai, nesėkmės (nekenčiu jų). Žmonės, turbūt, jau priprato prie mano surūgusio ir amžiais nepatenkinto veido. Kartais tas pyktis pereina į liūdesį, nes viskas taip užknisa. Absoliučiai viskas.

Tos pamokos mane nuves į kapus. Aš nežinau, kaip reikės išgyventi prieš, per ir po egzaminų... Vakar vakare nesusilaikiau. Apsiverkiau. Mokais, mokais, o kaip 6, taip 6 :(..... sušikta istorija.
Kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad mano vieta ir yra tik prie puodų. Nes, ką daugiau aš moku daryti? Nieko. Moku tik daryti valgyti ir tvarkyti namus( baisiai nepakenčiu netvarkos). O kam reikia tokio žmogaus? Irgi niekam.