Šiandien prisiminiau seną, karčią TIESĄ... Tai net supykino.

Kai pagalvoji, man tikrai nesiseka. Visose srityse. Anglų kalbos nekenčiu (tie rašiniai mane pribaigs), matematika...Aha, jo...Šiandien kartojom tikimybes.. Ir ką.. Nieko aš ten nesuprantu. Tikrai nesuprantu. Ir dėl to norisi verkti, nes nu ant kiek žmogus turi būti bukas, kad nesuprastų net tikimybių teorijų ir panašių dalykų. Kad Ją kur velnias. Ir šiaip...Kiek gali kankinti su savo šūdinais uždaviniais..Juk egzo tai vis tiek nelaikysiu. Nu žodžiu. Kiek bandau save linksminti ir teigiamai nuteikti-tas pats.

Mano viduje-tikra audra. Mane nuramina tik muzika. Beje, klausau Soliario muzikos ir man visai dėl to ne gėda. Tai žmogus, kuris supranta, ką dainuoja, nors žodžiai dažnai ir būni kvailoki. Bet kurti muziką jis moka.

Jau žinau. Savaitgalio neturėsiu. Laukia papildomi (mokslai). Ačiū Dievui, kad bent rytoj nebus. Parėjus iš mokyklos griūsiu į lovą.

Aš tikrai JĮ myliu. Turbūt tai pasakysiu tada, kai jau baigsim mokyklą, arba dar geriau- niekada. Bet manau, kad neištversiu.

Simonai. Tau linkiu...pats žinai ko.