Blogas primena (ir ne tik), jog negalima tingėti ir kad reikia pajudinti savo galvytę ir pirštukus.


Taip taip. Kovo 6-15 dienomis vyko piligriminė kelionė į Romą (Italija). Atsiprašau, kad iki šiol nepapildžiau Blogo, bet visai neturėjau nei nuotaikos, nei noro. Ir, aišku, tingėjau. Ponas Tinginys šiuo metu yra mano geriausias draugas. Iš tikrųjų, reiktų gal tą draugystę ir nutraukti. Jokios naudos iš šių santykių.

Pirmoji diena.

Nebūčiau aš ragana, jei neprišnekėčiau visokių nesąmonių (pvz, kad Sigutė sėdės ir knarks kažkur šalia mūsų ;D) arba kad sėdėsim kitur, nei kad galvojom iš pradžių :D Sėdėjau su Vika 29 ir 30 vietose (svarbu paminėti visus skaičus :D). Na, nedžiugino visas šitas "sėdėjimo reikalas". Bet, kadangi mes esam kantrios, turim draugelius mp3'iukus, tai viskas buvo beveik OK. Beveik :).

Antroji diena.

Jau buvom Austrijoje, Vienoje. Kadangi oras buvo tikrai šlykštus, tai ėjome į Meno ir istorijos muziejų.

Trečioji diena.

Jau Italija. Asyžius. (Viktorija sakė,kad ten kada nors atostogaus. Sėkmės įgyvendinant planus). Oras puikus, kraštovaizdis dar puikesnis, tik kad jau mes patys atrodėm ne itin PUIKIAI :D... Vakare jau pasiekėm Romą, kolegiją Villa Lituania. Pavakarieniavę dar turėjom tikrai gražaus laiko pasivaikščiojimui. Ir, iš tikrųjų, šis vakaras man buvo įsimintiniausias. Ačiū Vikai, kuri nežinodama, kur eina, atvedė mus iki Koliziejaus. Tai tikrai buvo nepakartojama. (Ir štai, mes jau galėjom nusiprausti ir išsitiesti, tiesą sakant, visai patogiose lovose :D) Mūsų su Vika kambario numeris buvo 222. Lengviausiai įsimenamas, bet turbūt dėl šios priežasties mažiausiai ir aplankytas. Na, ačiū Jums ir už tai :).

Ketvirtoji diena.

Vykom į Vatikaną. Ten aplankėme didžiausią Romos baziliką (iš keturių)-šv.Petro baziliką. Įspūdį paliko tikrai didelį. Nuotraukose visos didybės grožio tikrai neperteiksi. Tai reikia tiesiog pamatyti... Po apsilankymo Vatikane mūsų laukė kita ekskursija, kurią būtų galima pavadinti "Pėsčiomis per Romą". Panteonas, Trevi fontanai, Navonos aikštė-tai maža dalis to, ką pamatėme.

Penktoji diena.

Lankėmės šv.Pauliaus bazilikoje. Ji man įsiminė tuo, kad joje yra pavaizduoti visi buvę (ir šiuo metu esamas) Popiežiai...Gidė buvo visai miela. Ypač mielas buvo jos itališkas akcentas.

Šeštoji diena.

Vėl vykome į Vatikaną. Kodėl? Tam, kad audiencijos metu pamatytume Popiežių. Sunku suvokti, kad jį pamatei iš kokių 5 ar 10 metrų atstumo. Neišdildomas įspūdis.

Vėliau patraukėme Romos forumo, Koliziejaus link. Forume man patiko.

Mišios (o po jų ir vakarienė) buvo skirtos Tėvynei Lietuvai, nes minėjome Kovo 11.

Po visko-Naktinė Roma. Aš, Vika, Anelė ir Modestėlis nusprendėm viską apžiūrėt savarankiškai, eidami, važiuodami savo keliais :P

Irrrrrrrrr, svarbiausias vakaro faktas-valgėm tikrą itališką Tiramisu, už kurį negaila ir 5 eurų. Skanu, skanu, skanu.

Septintoji diena

Lankėmės šv.Sebastijono katakombose. Pamenu, kad man buvo šalta ir labai labai norėjau miegoti. Ir kad Sipas vis tiek filmavo, nors tai daryti buvo griežtai draudžiama :DD

Laisvo laiko metu ieškojom H&M. Norisi tai pamiršti. Siutulys apima, kad tiek ieškojom, ieškojom...ir šnipštas. Pamatėm tik vitriną, kai važiavom autobusu. O ką? Neužteko? :D Žinoma, užteko. Na, turbūt, vienas linksmiausių (o gal ir nelabai) dienos įvykių-jog Romoje pasiklydo Rasa, Agnė ir Gabrielė :DD Taip iki šiol ir neaišku, ar jos ten pasiklydo ar apsimetė pasiklydusiomis. Na, bet bent paverkė :D

Vakare jau išvažiavom iš Romos (su Rasa, Agne ir Gabriele, žinoma :D).

Aštuntoji diena.

Buvome Paduvoje. Vėliau - Venecijoje. Mėlynas vanduo. Štai kas ten gražiausia. Bent jau man. Na, dar pamatėm, kaip atrodo Pauliaus brolis Klemensas (taip ir nesupratau, koks jo tikrasis vardas :D). Ir apskritai, nors ir tikėjausi kažkokio stipresnio įspūdžio, Venecijas man vis tiek labai labai patiko. Ten jaučiausi gerai. Pasimiršta visi autobuso nepatogumai ir visa kita.

Devintoji diena.

Jau pasiekėme savo mielą draugę-kaimynę Lenkiją. Ir tai jautėsi, nes nei oras, nei žmonių veidai nedžiugino. O jei rimtai-lankėmės Veličkų druskų kasyklose. Nuo minties,kad buvo daugiau nei 100m po žeme dabar sukelia nekokius jausmus. Nenorėčiau būti "netyčia" ten pasilaidojus... Na, bet šviestuvai atrodė tikrai įspūdingai (atleiskit už šį žodį :D). Jie labiausiai mane ir pakerėjo.

Dešimtoji diena.

Lietuva :) Namai. Bei niekam tikęs oras :)

Nepykit už tą tokį paprastą buitišką išdėstymą, bet man gerai ir taip. Svarbiausia tai, ką pamačiau ir pajaučiau būdama ten :). Ten dar tikrai sugrįšiu. Pažadu.

Ir nesvarbu, kad apibraižiau laikrodį.

Ir kartais tikrai nereikia tikėti jokiom Pasakom, nes pats joje apsilankai.