Skaudulys širdy.

Kažkaip tikrai skauda, kai nėra tarpusavio supratimo, susikalbėjimo ir apskritai artumo. Nėra jokio palaikymo, padrąsinimo iš artimųjų. Jokio... Ir nesvarbu, kad už lango jau tikra žiema, visi šypsosi, laukia Kalėdų - o man vis blogai. Dėl menkiausio barnio ar pykčio sukyla temperatūra...
Nėra jokios dvasinės ramybės. Nebegaliu.

Turbūt galėčiau būti visų žmonių išklausytoja. Matyt, toks mano vaidmuo.

Man atrodo, kad yra normalu, jei žmogui reikia dėmesio. Tai kartais jo reikia ir man.

Kažkoks sąmyšis galvoje.


Norisi tik slampinėti, mąstyti, galvoti.

Kai pamatau kitų žmonių gyvenimo įspūdžius-pasidaro liūdna.

Tuščias tas mano blogas. Kiek gimtadienių praleidau.

Nusipirkčiau aš tą laikrodį, jei nebūtum jo įsigijęs.

Labanakt.

Laukiu žiemos. Jausiuosi gerai, nes dabar man blogai.

Šiandien man - vienatvės, su savimi buvimo, diena. Širdy kažkoks guzulas "stovi", verkti norisi. Ir aš žinau, kodėl. Vienatvė žudo. Tačiau kiekvieną dieną vis labiau ir labiau susitaikai, kad gyveni tik sau. Visą laiką skiri tik sau. Visą dėmesį skiri tik sau. Visos mintys savy.

Būsiu geroji tetulė, kuri visada klausysis trance.

Eisiu pasėdėt į pasažą. Pamąstyt.

Labas vakaras :)

Labai tingiu, ką nors čia rašyti, nes...nėr čia ką ir rašyt :) Dirbu, miegu, skaitau, miegu, valgau braškes (greičiausiai nuo jų vis labiau išberia veidą, o gal ir ne. Niekaip kitaip to paaiškinti negaliu.).

Pirksiu batus. Greitu metu.

Ką čia papasakoti. Pamiršo mane visi :) Taip, taip... :)

Kartais pradedu galvoti, kad į Blogą dėsiu receptus, kurie man patinka. Vis išliks kažkas.

Nu va, telefonas tyli, skype'as irgi. Liūdnoka kažkaip.
Tuštoka. Tuštoka.

Kartojasi tas pats scenarijus.
Egzaminai. Vasara. Darbas. Vienas laisvadienis per savaitę. Spiečius. Darbas. Friedricho pasažas.
Ausinės ausyse. Trance. Surauktas snukis arba tariama šypsena. Na, vis šis tas :)

Ei, aš nenoriu numirti taip nykiai gyvendama.

Pasiilgau Mykolo. Jis manęs turbūt nelabai. Na, bet koks skirtumas. :)

Ir kas man uždraus nusipirkti dar vieną laikrodį? Niekas. Niekas. Nes tik aš pati esu sau šeimininkė.

Tiesą pasakius, net nepajutau, kad nuo paskutinio įrašo praėjo beveik mėnuo. Gal ir gerai. Mažiau sumaišties galvoje :)

Neturiu, ką papasakoti. Gyvenu šia diena ir tiek. Darausi "špargalkes". Labai tikiuosi, kad ir šį kartą man jos padės.

Labanakt.

Nesisielokit :)

Norėčiau paklausti Simono, kaip jam sekasi.
Prisimenu kartais aš jį.

Šiam kartui tiek.

Visų pirma, pareiškiu, kad šiąnakt namuose buvau viena ir kad esu gyva ir sveika. Ir kad labai savimi didžiuojuosi :D Nes likti vienai namuose naktį yra iššūkis. Bent jau man :P

Visų antra, šiuo metu dirbu, tačiau turiu daaaug laiko, todėl galiu papildyti ir Blogą.
Mačiau šiandien daug gražių žmonių. Visi geros nuotaikos. Bent jau kol kas. Jei lankytojų nuotaika gera, tai ir mano nuotaika gera :) Jaučiuosi puikiai.
Pvz, dabar matau vyrą purpurinės spalvos kelnėmis...ir jis atrodo tiesiog nuostabiai. Kaip man patinka tokios paprastos, atrodo, smulkmenos. Arba... kad ir gražūs akinių rėmeliai. Gal ir esu buitiška, bet man tai patinka :)
Einu papietauti.
Vėliau tęsiu savo "Dienos Blogą". :)

Papietavau. Papliurpiau.

Nežinau, kodėl, bet Kotryna ir Šarūnas Kirdeikiai man visada bus "brolio ir sesės" santykių pavyzdys. Jie visada kartu. Gal tai ir reklaminis triukas, tačiau tai mano akims ir širdžiai suteikia džiaugsmo.

Šiandien mačiau (ir tikiuosi dar pamatyti) ne vieną vaikiną, kuris dėvėjo švarką. Juodą švarką. Prie džinsų, sportbačių. Dievinu, kai savo vyriškumą pabrėžia a la klasikiniu švarkeliu (ar liemene). Vyrai, pirkit švarkus.

Valgėm ledus. MCd'e. Ir kaip iškart pakilo nuotaika, kai pardavėja pasakė, kad ledai kainuoja tik 2,5Lt, vietoj 3,60Lt. Ir ledai buvo tikrai skanūs.

Niekas nesprogo.

Aš noriu miego. Ir meilės turbūt. Nematomos ;)

Aš labai gerai jaučiu, kad daug kas manęs nemėgsta. Apsisukit ir nežiūrėkit į mane, jei nepatinka.

Pirmadienio rytas. Bijau, kad vemsiu. Viskas šlykštu, viskas nervina. Jaučiu, kad laukia kažkoks sprogimas.

Kitas.Kitas.Kitas.

Nu myliu aš tuos talentus ir viskas.
Vienas kuria ir groja muziką, kurią aš dievinu (beje, šis vakaras jam ir skirtas :), kitas...irgi kuria, dainuoja bei groja, trečias daro tą patį, ketvirtas-fotografuoja... Ir kiekvienas tai daro vis kitaip, savaip. Dar kitas-taip pat kūrėjas, tačiau jis kuria virtuvėje. Tokius tai apskritai myliu. Tikrai myliu. Mylėti talentą kartais yra geriau nei patį žmogų.
Aišku, gaila, kad šiame mano "sąrašėlyje" nėra nei vienos moteriškosios lyties atstovės, bet...taip jau yra. O šiaip, gal net negaila.

Gyvenu visai neblogai. Sakyčiau, net gerai. Už lango puikus oras, nuotaika gera...ko daugiau gali reikti? Pinigų, ir tų dar truputį liko ;D Taip kad-"pasiraitokit" šypsenas... ir šypsotės :)

Kam dar tie pavadinimai...

Žodž, Adam Brody bus vis tiek geriausias. Nesvarbu, kad jis aktorius, bet jo vaidmuo man patinka. Amžinai pliurpiantis ir net nebandantis užsičiaupti.

Reikia tiek visko atlikti... Nekalbu apie kažkokius paprastus namų darbus. Kalbu apskritai. Reikia daug. Suprasti, ką veikiu šitam suknistam pasauly. Nu bet rimtai. Nežinau kaip kiti, bet bent jau aš nejaučiu jokios naudos iš savęs. Gal ir per daug aš ieškau tos naudos visur, bet taip jau yra. Atsikeli, nusiprausi, kažką atlieki...nu ir WTF... Užknisa. Reikia ir svorį tą numest, nors aš jau, tiesą pasakius, susigyvenau su juo. Ir pradedu pamiršti, kokia esu. Lyg viskas taip ir turi būti. O gal ir neturi.

Gaila, kad SMS gaunu tik iš kokių dviejų žmonių. Pavyzdžiui, šiandien (kaip ir kitom dienom dažniausiai) negavau nei vienos SMS (oooo, ką tik gavau. Bet tai ir yra tas vienas žmogus iš dviejų, kur ir minėjau-17.58h). Kažkaip liūdna, kai pagalvoji. Nei jokio ryšio su pusbroliais, nieko...(na, nebent aš parašau).
Taip, ir dirbti savaitgaliais nebus skaudu, nes vis tiek nelabai manęs kas ir pasigenda. Sveikintina.

Ai, reikia baigti. Mažiau zyzimo. Visi ir taip jau be nuotaikos.

Nesvarbu, kad šiandien jau balandžio 9 diena. Sveikinu Tave, Karoli. Kaip ir sakiau, noriu palinkėti Tau, kad niekad nesikeistum, kad niekam nebandytum įtikti. Tiesiog-gyvenk šia diena. Hug'as Tau.

Reikia susikaupti. Pasimokyti. Patylėti.

Viskas. Atėjo pavasaris. REIKIA įpūsti naujų vėjų. Naujos nuotaikos. Obuolių pyragą pakeisti bent jau ledais, o vėliau ir braškėmis.Pamiršti arbatą "Labanakt". Plaukus išsileisti ir leisti jiems ilgesingai plėvesuoti į visas puses... Net muzikos reikia klausytis kitokios. Jokių Cannonball ar Don't bring me down, ar Love is blindness. Jokių.

Tariamus draugus mesti per tvorą.

Ir nesvarbu, kad aš jau kokius metus laiko nenueinu pasitikrinti profilaktiškai.

Noriu apelsinų sulčių su ledukais. Atsisėsti balkone ant žemės ir klausytis GAIVUMO. Be emocijų.

Esu(o gal jaučiuosi kaip) šaldytuvas. Šaldytuvas iš Didžiosios raidės. Šaltas kaip ir pridera. Į kurį galima krauti viską - ko reikia ir nereikia. Tada jis atrodo mielas (net šiltas!), kvepia šviežumu. Jis priima viską: tiek trumpai, tiek ir ilgai galiojančius maisto produktus. Tikviena maža problema- laikui bėgant Šaldytuvui atsibosta būti Šaldytuvu. Daiktu, iš kurio gali išimti, vėl įdėti, vėl ištraukti (ir dar-pagalvoti prieš ką nors paimant!! Kas per išrankumas!!) Ir, be abejo, pasiimi tik tai, kas skaniausia, geriausia, kartais-egzotiška (kiekvienas pagal savo skonį). Negana to,beimant, ką nors IŠ VIDAUS, apterlioji ar pritaškai. O kai perdega Šaldytuvo lemputė... būna taip nemiela ir negera. Taip ir pagalvoji-Jis supyko.

Šaldytuvui kartais irgi reikia šilumos. Ne, nereikia ;)

Blogas primena (ir ne tik), jog negalima tingėti ir kad reikia pajudinti savo galvytę ir pirštukus.


Taip taip. Kovo 6-15 dienomis vyko piligriminė kelionė į Romą (Italija). Atsiprašau, kad iki šiol nepapildžiau Blogo, bet visai neturėjau nei nuotaikos, nei noro. Ir, aišku, tingėjau. Ponas Tinginys šiuo metu yra mano geriausias draugas. Iš tikrųjų, reiktų gal tą draugystę ir nutraukti. Jokios naudos iš šių santykių.

Pirmoji diena.

Nebūčiau aš ragana, jei neprišnekėčiau visokių nesąmonių (pvz, kad Sigutė sėdės ir knarks kažkur šalia mūsų ;D) arba kad sėdėsim kitur, nei kad galvojom iš pradžių :D Sėdėjau su Vika 29 ir 30 vietose (svarbu paminėti visus skaičus :D). Na, nedžiugino visas šitas "sėdėjimo reikalas". Bet, kadangi mes esam kantrios, turim draugelius mp3'iukus, tai viskas buvo beveik OK. Beveik :).

Antroji diena.

Jau buvom Austrijoje, Vienoje. Kadangi oras buvo tikrai šlykštus, tai ėjome į Meno ir istorijos muziejų.

Trečioji diena.

Jau Italija. Asyžius. (Viktorija sakė,kad ten kada nors atostogaus. Sėkmės įgyvendinant planus). Oras puikus, kraštovaizdis dar puikesnis, tik kad jau mes patys atrodėm ne itin PUIKIAI :D... Vakare jau pasiekėm Romą, kolegiją Villa Lituania. Pavakarieniavę dar turėjom tikrai gražaus laiko pasivaikščiojimui. Ir, iš tikrųjų, šis vakaras man buvo įsimintiniausias. Ačiū Vikai, kuri nežinodama, kur eina, atvedė mus iki Koliziejaus. Tai tikrai buvo nepakartojama. (Ir štai, mes jau galėjom nusiprausti ir išsitiesti, tiesą sakant, visai patogiose lovose :D) Mūsų su Vika kambario numeris buvo 222. Lengviausiai įsimenamas, bet turbūt dėl šios priežasties mažiausiai ir aplankytas. Na, ačiū Jums ir už tai :).

Ketvirtoji diena.

Vykom į Vatikaną. Ten aplankėme didžiausią Romos baziliką (iš keturių)-šv.Petro baziliką. Įspūdį paliko tikrai didelį. Nuotraukose visos didybės grožio tikrai neperteiksi. Tai reikia tiesiog pamatyti... Po apsilankymo Vatikane mūsų laukė kita ekskursija, kurią būtų galima pavadinti "Pėsčiomis per Romą". Panteonas, Trevi fontanai, Navonos aikštė-tai maža dalis to, ką pamatėme.

Penktoji diena.

Lankėmės šv.Pauliaus bazilikoje. Ji man įsiminė tuo, kad joje yra pavaizduoti visi buvę (ir šiuo metu esamas) Popiežiai...Gidė buvo visai miela. Ypač mielas buvo jos itališkas akcentas.

Šeštoji diena.

Vėl vykome į Vatikaną. Kodėl? Tam, kad audiencijos metu pamatytume Popiežių. Sunku suvokti, kad jį pamatei iš kokių 5 ar 10 metrų atstumo. Neišdildomas įspūdis.

Vėliau patraukėme Romos forumo, Koliziejaus link. Forume man patiko.

Mišios (o po jų ir vakarienė) buvo skirtos Tėvynei Lietuvai, nes minėjome Kovo 11.

Po visko-Naktinė Roma. Aš, Vika, Anelė ir Modestėlis nusprendėm viską apžiūrėt savarankiškai, eidami, važiuodami savo keliais :P

Irrrrrrrrr, svarbiausias vakaro faktas-valgėm tikrą itališką Tiramisu, už kurį negaila ir 5 eurų. Skanu, skanu, skanu.

Septintoji diena

Lankėmės šv.Sebastijono katakombose. Pamenu, kad man buvo šalta ir labai labai norėjau miegoti. Ir kad Sipas vis tiek filmavo, nors tai daryti buvo griežtai draudžiama :DD

Laisvo laiko metu ieškojom H&M. Norisi tai pamiršti. Siutulys apima, kad tiek ieškojom, ieškojom...ir šnipštas. Pamatėm tik vitriną, kai važiavom autobusu. O ką? Neužteko? :D Žinoma, užteko. Na, turbūt, vienas linksmiausių (o gal ir nelabai) dienos įvykių-jog Romoje pasiklydo Rasa, Agnė ir Gabrielė :DD Taip iki šiol ir neaišku, ar jos ten pasiklydo ar apsimetė pasiklydusiomis. Na, bet bent paverkė :D

Vakare jau išvažiavom iš Romos (su Rasa, Agne ir Gabriele, žinoma :D).

Aštuntoji diena.

Buvome Paduvoje. Vėliau - Venecijoje. Mėlynas vanduo. Štai kas ten gražiausia. Bent jau man. Na, dar pamatėm, kaip atrodo Pauliaus brolis Klemensas (taip ir nesupratau, koks jo tikrasis vardas :D). Ir apskritai, nors ir tikėjausi kažkokio stipresnio įspūdžio, Venecijas man vis tiek labai labai patiko. Ten jaučiausi gerai. Pasimiršta visi autobuso nepatogumai ir visa kita.

Devintoji diena.

Jau pasiekėme savo mielą draugę-kaimynę Lenkiją. Ir tai jautėsi, nes nei oras, nei žmonių veidai nedžiugino. O jei rimtai-lankėmės Veličkų druskų kasyklose. Nuo minties,kad buvo daugiau nei 100m po žeme dabar sukelia nekokius jausmus. Nenorėčiau būti "netyčia" ten pasilaidojus... Na, bet šviestuvai atrodė tikrai įspūdingai (atleiskit už šį žodį :D). Jie labiausiai mane ir pakerėjo.

Dešimtoji diena.

Lietuva :) Namai. Bei niekam tikęs oras :)

Nepykit už tą tokį paprastą buitišką išdėstymą, bet man gerai ir taip. Svarbiausia tai, ką pamačiau ir pajaučiau būdama ten :). Ten dar tikrai sugrįšiu. Pažadu.

Ir nesvarbu, kad apibraižiau laikrodį.

Ir kartais tikrai nereikia tikėti jokiom Pasakom, nes pats joje apsilankai.

Jaučiuosi gerai. Jaučiuosi laiminga. Esu pakilios nuotaikos. Užteko tik sutikti linksmus žmones ir iškart nuotaiką pagerėjo. Super. Žinoma, PAVASARIS čia "suveikė". Saulė šviečia...visi šypsosi... ko daugiau reikia? Na, nebent kelių litų kišenėje. Puodeliui arbatos.

Daugelis iš mūsų jau gyvename kelionės į Italiją nuotaikomis, kas taip pat labai pakelia nuotaiką. Visi tie maži rūpestėliai verčia kažkuo rūpintis. Rūpintis savimi. Rūpintis kitu. Norisi įspūdžių, todėl ir ta kelionė tampa vienu svarbiausiu dalyku šiomis dienomis. Tikrai norisi. Norisi pabėgti nuo tos pilkos lietuviškos kasdienybės. Ji tiesiog siutina.

Šiandien kepiau obuolių pyragą ("Jūratės pyragas"). Jis NET MAN pačiai patiko. Tas trapumas...tas migdolo ir vanilės skonis, kuris tiesiog tirpsta burnoj. Turbūt pirmą kartą esu patenkinta. Ir svarbiausia-nepridėjau per daug cukraus ;D

Iš tikrųjų džiugina, kad ir draugams yra gerai (pavyzdžiui, kad Gavai stipendija arba Išvykai į Kauną. Nesvarbu, kad "varau ant skautų" ;D Nepyk :D )

Linkėjimai kitiems geriečiams.

Dar net neįpusėjau žiūrėti "August Rush", bet suprantu, kad tai gera...

O taip! Mane ne be reikalo (atrodo, kad šitaip rašomas šitas žodis. Nebepamenu) vadina Laikrodininke :P TAIP TAIP TAIP! Vakar įsigijau vieną iš tų laikrodžių, apie kurį svajojau (sakyčiau, kad net svaigau) jau ilgai... Esu labai patenkinta. Kur čia patenkinta. Persipatenkinus :D

O taip, parodysiu, kaip jis atrodo. Tačiau kartu darau ir reklamą Swatch'ui :D Bet man negaila :D

Ir šiaip, linkėjimai Mamai, Tėčiui ir visiems mano Draugams :*

Taip, aš jau didelė. Džiaugiuosi savimi. Myliu save. Todėl ir save pačią sveikinu. Juk tai Mano diena ;)

Iš tikrųjų, net nežinau, ką čia ir bepasakyti. Man patiko... patiko tas įsijautimas.
Ir kiek nedaug reikia, kad žmogus pakrautų savo energija bei nuotaika kitus. Super.

Į kiemą vėl atėjo žiemą. Gerai. Man jos kaip tik ir reikėjo. Jau vien ko vertas jausmas, kai ryte pabundi...pasižiūri pro langą...ir matai krentančias snaiges.

Tikiuosi, kad viskas bus gerai.

Unforgivable.mp3

Pastebėjau, kad tolstu nuo žmonių. Tiesiog neturiu jiems ką pasakyti. O gal...jie man? Blogai.. Blogai. O gal jie patys nori nutolti nuo manęs? Visko gali būti. Ai, nebesigilinu. Tiksliau-nesigilinu.

Knyga tikrai bus. Ne apie mane. O apie kitus. Bus kitiems bent kažką atsiminti.

Taip ir baigsiu šia beprasme gaida ;)

Nesigilinkim į tai, jog aš jau turiu gulėt lovoj, nes rytoj reikia keltis į pirmą paskaitą. Tačiau vis tiek trumpam užbėgau čia.
Galiu pasakyti tik tiek, kad atsiprašau, jog jus visus nervinu ir užknisu. Nu tokia aš jau esu...Karštakošė. Taip jau yra.

Taip, atostogos jau pasibaigė. Vėl reikės pradėti "dirbti".nIr tikiuosi tai įgyvendinti taip, jog šių kabučių neliks...Na, bet tai yra absurdiška..nes aš niekada nedarau visko per prievartą...Tiksliau-darau, bet laaabai jau retai. Taip, taip. Esu žmogeliukas-tinginukas.

Nežinau. Kiekvienų metų pabaigoje galvoji (greičiau-svaičioji), kad "va jau kitais metais viską darysiu taip...". Ir nė velnio. Gyveni taip pat, egzistuoji taip pat. Valgai tuos pačius ledus ir bananus.
Matyt, reikia pačiai pirmiau pasikeisti.

Geros savaitės.

I love my husband.

Pamiršau parašyti, kad anos dienos svaičiojimai apie skanią kavą su saldainukais tapo realybe. Buvo miela. Ir gera. Pradedu suprasti, kad kava ir saldainiai daro stebuklus. Bent jau trumpus. Tačiau kokius malonius... (Na, taip, kalorijų kiekį šiame malonume "praleidžiu". Neverta čia dėl to sielotis ir daugiau diskutuoti. Bergždžias reikalas:)

Taip, šiandien Benitos gimtadienis. Todėl linkiu Tau, vintage'o žmogau, skanių ledų, geros nuotaikos (to kartais pritrūksta), juoko, nerūpestingumo... ir, žinoma, tikrų gerų draugų.

Kadangi čia jau taip pradėjau gimtadieniška nuotaika, tai tęsiu ją ir toliau. Iš tikrųjų, buvau sau pažadėjus ir M.T. skirti vietos šiame Bloge. Nedaug, bet vis tiek. Linkiu Tau paprasčiausio "tikrumo". Tik tiek. Kai jo netrūks, viskas ir bus kitaip ;) (ir man dzin, kad tu neskaitai šito Blogo, kas ir yra geriausia;).

Ko čia dar nepamiršus. Aa..taip... Žmogau, laikykis. Žinai, kad man rūpi. Parašyk, kai turėsi noro, kai būsi nuotaikoj. Jei viskas ir nėra gerai, bandyk galvoti, kad kitas rytas bus kitoks.

Taip, kaip ir sakiau, esu "šeimatroškos" būsenoj :D. Vis pamąstau, pasvarstau, kaip čia bus toj (artimoj ar tolimoj) ateity... Kiekvieną dieną vis prisideda kažkokia nauja detalė to, ką norėčiau sukurti. Tikiuosi, kad kada nors mano lūkesčiai pasiteisins.
Linkėjimai mano šeimyniškoms draugėms. Taip taip, Jums :)

Mmmm (šį murmėjimą, mormorando (koks skirtumas, kaip pavadinsit) reikia tarti taip, kaip taria Houmeris, valgydamas savo spurgą). Taip, šiandien visą dieną jaučiausi labai panašiai....Tingiai, šiltai, mielai..Nosis vis "įsivaizdavo" riešutinės kavos aromatą. Na, gal todėl, kad aš jos visą dieną norėjau ir dar iki šiol tebenoriu :D Ir dar.... "Marmurinių" saldainukų norėčiau (migdolas, padengtas skania luobele, šokoladu)...Taip, žinau, kad tai kenkia figūrai, bet aš TAIP NORIU. Na, taip, nepatrukdytų ir koks mielas pašnekovas. Pavaišinčiau ir jį kavute (kaip mielai skamba :D) ir saldainukais.

Kadangi gavau nusiskundimų, jog nerašau Blogo, tai va, prašom.

Iš tikrųjų, net nežinau, ką čia jums papasakoti. Atėjo vakaras ir dingo mano nuotaika. Širdy kažko tai liūdna. Šiaip, galėčiau sakyti, jog "ne, nežinau, kodėl čia taip man", tačiau šį kartą galiu pasakyti, jog žinau, kas dedasi. Reikia man artimo žmogaus, nes jau nyku, nuobodu ir liūdna gyventi darosi. Diena iš dienos eina ir niekas nesikeičia. Tai žiaaaaauriai erzina. Ir nė kiek neperdedu pabrėždama tos "a"...

Greitai tas mano gimtadienis. Būtų labai gera, jei šiais metais jį pamirštumėt. Jei nebendraujat su manim ir šiaip, tai kokio velnio sveikinti gimtadienio proga? Rašau jums visiems apskritą nulį.

Dabar mane pralinksmintų nebent gabalėlis "Paukščių pieno".

Gero vakaro.

Aš tau tikrai nesiunčiau "Gal mums pakeliui". Nu TIKRAI.

O šiaip-gyvenu aš gerai. Atostogos. Nėra čia, ką ir bepridurti. Nors gal ir yra. Metus pradėjau tikrai linksmai. O tai reiškia, kad bent jau didžiąją metų dalį bus linksma. Na, taip, lengva save įtikinti tokių dalykų buvimu :)

Kažkaip... Tikrai neturiu, ką pasakyti. O gal to tiesiog neišeina apsakyti žodžiais. Nežinau. Žinau tik tiek, kad nesapnuoju, nes, juk vis tiek kažkąprisiminčiau. Todėl drįstu sakyti, kad tikrai nesapnuoju. Matyt-gerai gyvenu, nes nekamuoja manęs jokios bėdos, jokie košmarai ir t.t.

Ką tik prisiminiau šitą:
[09.01.14 20:44] tiesiog taip..: eik jau..
[09.01.14 20:44] tiesiog taip..: kaip man baisu buva :D:D
[09.01.14 20:44] tiesiog taip..: beje, tu nebuvai blondė...
[09.01.14 20:45] tiesiog taip..: tokie tamsiai rudi plaukai..
[09.01.14 20:45] tiesiog taip..: labiau gal į pilkumą
[09.01.14 20:45] tiesiog taip..: nei į juodumą
[09.01.14 20:46] Simona: :D:D
[09.01.14 20:46] Simona: o kodėl baisu? :D:D:D
[09.01.14 22:03] tiesiog taip..: baisu buvo
[09.01.14 22:03] tiesiog taip..: nes tu vaiką turėjai
[09.01.14 22:03] tiesiog taip..: ar laukeis tik jo..
[09.01.14 22:03] tiesiog taip..: neatsimenu..
[09.01.14 22:03] Simona: :D
[09.01.14 22:04] Simona: bus tų vaikų.
[09.01.14 22:04] tiesiog taip..: nu joa..
[09.01.14 22:04] tiesiog taip..: bet tu buvai vos vyresnė..
[09.01.14 22:04] tiesiog taip..: taip baisu buvo..

Prisisapnuoja tiems žmonėms.

Iš tikrųjų, aš visiškai nenusiteikus čia dabar atvirauti ;D Dar "nesusigulėjo" visa, kas mane supa.