Taip, mieloji, įrašas skirtas ir Tau. Kai pagalvoji, čia būtų galima jau knygą visą parašyti apie tai, kas aplink Tave dedasi. Kodėl? Nes turbūt žinau viską, kas vyksta tavyje. Trumpai sakant-stebiu Tave. Ir ne tik Tave.
Mano nuomonę apie visa tai Tu žinai... Turi apsispęsti, ir išsirinkti vieną. Tau pačiai bus nuo to geriau (Tu juk pati to nori, ir pati tai žinai...). Gal Tau reikia kokio nors "pospyrio"? Ko Tau reikia? Pasakyk... Gal Tau per daug dėmesio? Nes jau net aš nesuprantu Tavęs... Turi įvykti kažkoks lūžis, kuris viską ir sutvarkys...nemanai? Taip tęstis daugiau nebegali.
Kartais pradedu galvoti, o gal...taip turi būti? Gal tai yra koks nors likimas. Toks pat, kaip ir man. Tik viskas priešingai. Nu ir gerai. Velniop viską. Tik liūdna. Bet aš tikiu, kad kažkada viskas pasikeis į geresnę pusę. Tik, visų pirma, reikia pradėti nuo savęs. Keisti save. Visomis prasmėmis. O ypač... Ai, geriau net nepradėti galvoti apie tai. Net muzika manęs nebedžiugina, kaip kad būdavo anksčiau. Na, negaliu sakyti, kad visiškai ne. Gal net, kai gerai pagalvoji, ji yra mieliausias dalykas. Ir niekad nesibaigiantis.
Tiesiog, drauge, norisi pasakyti, kad turi laaabai džiaugtis, jog turi daug galimybių, nes jei jų nebūtų iš viso-pražiltum... Turi būti "persipatenkinus", kad apskritai gali rinktis (arba nesirinkti).
Kai pabendravau su juo (vadinkime-'pirmuoju'), supratau, kad esi tikrai mylima. Ir ne šiaip.
Su 'antruoju' nebendrauju, bet jis turėtų man labai padėkot už agitaciją. Tikrai. Kad bent jis apie tai žinotų... Bet jis Tave myli. Nuoširdžiai. Aš tikiu. Tik gal jis pavargo? Nepaleisk jo. O daugiau ...daugiau skaičių nelabai ir yra/ir vargu, ar bus. Nebent dar 'plius vienas', kuris pats įkliuvo pats to nenorėdamas. Idiotas, kai pagalvoji. Kam bėgti nuo to, kas vyksta. Bet taip...būti realistu yra madinga (kažkada ir mano nick'as toks Skyp'ėj buvo...bet praėjo kažkiek laiko, ir supratau, kad nė velnio. Gyvenu tiesiog savo sukurtam pasauly, kuris egzistuoja ir dabar). Juk meilė, susižavėjimas ne kokia teorija, kurią išmoksti, o po to (netyčia) pamiršti... Jis, kaip supratau, savaip mielas. Dar vienas, kuris nesiekia bet ko.
Žodžiu, pasikartosiu, pamažu apsispręsk.
Gyvenu gerai. Gal kiek sumautai, bet daug ką galima pataisyti. Apie mokslus nekalbėsiu. Skaudi (Ir apskritai-neišsemiama) tema, kurios geriau net neliesti. Nepatinka man tai, ką darau. Bet yra žodis 'REIKIA', kuris ir trypia visą žmogaus gyvenimą. Gal aš ir kvaila, bet manau, kad vėliau viskas bus kitaip (ir vėl kartojuos...) Pasibaigs tas toks nuolatinis kančios jausmas. Įvyks kažkas tokio, ko aš ir pati nesitikėsiu.
Viskas, reikia baigti.
Linkėjimai Cukrei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą