Nekenčiu rudens. Laikotarpis, kai aplink vyksta nesuprantami man dalykai. Jaučiuosi kaip nesava. Tikrai.

Stengiuosi vyti iš galvos tas depresijos "kad likau studijuoti namie" mintis. Negaliu vis dar su tuo susitaikyti. Nu nieko, kažkada juk praeis. Turi praeiti.

Pastebėjau, kad tapau visiška stebėtoja ir analizuotoja. Stebiu žmones, jų gyvenimus, ką jie daro, kodėl daro.... o pati-nieko nedarau, nors ir labai norėčiau. Kažkoks absurdas. Mano pačios gyvenimas tarsi sustojęs. Ir tai siutina.

TĄ VIENINTELĮ susirasiu kažkada.

Labai pasiilgau Cukrainio. Siaubingai.