Šiandien JI pasakė, kad mylėti ir bušiuotis yra nuodėmė. Taip knygoj parašyta. Kunigas ją parašė. Atseit psichologai tai yra ištyrę.....Atsiprašau-nuo kada mylėti yra nuodėmė?

Nepykit, bet mano gyvenime nieko naujo nevyksta, todėl Blogas miega.

Man niekas nebekelia nuotaikos. Net ir pieniškas šokoladas prarado savo "galią". Kiekvienas rytas toks pats. Atsikeli ir galvoji:"O kas šiandien gero įvyks? Ai, taigi nieko.". Nu ir viskas...

Už lango pavasaris. Bet nuotaikos jis irgi nekelia. Nu ir velniop jį. Ir žiemą buvo gerai. Nes vis tiek nesijaučia šilumos. Tos šilumos viduje. Nieko, praeis.

Lauke per daug gražus oras, kad man kas nors sugadintų nuotaiką.

Prasidėjo tas laikas, kai supranti, kad tuoj reikės eiti į mokyklą. Nenoriu. Atiduočiau viską, kad tik galėčiau nesakyti tos prakeiktos lietuvių kalbos per įskaitą, ir tuo labiau per anglų.

O šiaip-Velykos. So.....? Reikšminga pauzė. Antra pauzė. Buvom svečiuose. Ir...? Šneku kaip kokia nukankinta depresūchos. Nu kad rimtai. Geriausias dalykas per šias dienas-Sniegas. Daugiau nieko. Nes o kuo daugiau gali džiaugtis? Na taip, muzika. Bet ir ji manęs nebepatenkina. Kažkoks visiškas *ūdas.

Ir dar esu visa spuoguota. Nenoriu niekur eiti, nes, toks jausmas, kad visi tik ir žiūri į mano snukutį. Kad tave kur velnias.

Kažkaip sėdžiu dabar ir galvoju, kad rytoj bus kažkokia keistai bloga diena (TAS rytojus yra jau šiandien-penktadienį, bet kadangi aš "pušinėju" iki....tai man vis dar ketvirtadienis). Žinau, kodėl tokia nuojauta. Rašysiu kontrą per papildomą. Bet tai ką čia...Aš kažko bijau. Ko-pati nežinau.
Einu miegoti, nes bus tikrai blogai.

Nėra nuotaikos. Apskritai-nieko nėra. Viskas tas pats per tą patį. Nu ir kas, kad dabar atostogos. Tai yra tik teorinis dalykas, nes praktiškai-tos pačios užknisančios dienos ir tas pats nuobodulio jausmas.... Taip norisi kažko naujo...Gal net kūlversčius daryti. Visai būtų ne pro šalį...

Galvoje vyksta kažkoks visiškas pasimetimas:visko daug ir neaiškaus. Žodžiu-makalynė. O dėl ko? Nei pati nežinau. Nežinau, ko noriu. Nežinau, kas man yra svarbu, o kas ne. Tiesiog gyveni ir lauki, kol praeis dar viena diena. Ir taip kasdien. O tokia kasdienybė reiškiasi jau gal kokius metus. Greičiau baigtųsi tas 12 klasės periodas, nes jau viskas...Tie patys žmonės, tie patys darbai....Jie mane žudo. Neįsivaizduoju, kaip reikės visą gyvenimą dirbti tą patį per tą patį..Brr...

Nėra tikslo, dėl kurio norėtum ir galėtum kovoti. Kai esi mažas, darai viską, kad gautum tą skanų saldainį..Tačiau, kai tampi suaugusiu žmogumi, pavargsti nuo visko. Tiesiog nuo VISKO. Kiekvienas žodelis erzina..Apsirengi vos ne bet ką, kad tik nebūtum nuogas. Viskas dzin.

(Tesiu temą apie rūbus). Suplyšo džinsai..Per tas mano kojas..visas Š tame, kad aš apskritai turiu dvejus džinsus, kurie (taip pat abu) yra ne pirmos jaunystės. Neaišku, kiek atlaikys ir antrieji. Ir nenoriu žinoti. Jei ir tie visai susibaigs, reikės tapti panele mokytoja, nes tada dėvėčiau juodas kelnes. (Sakyčiau tikrai "protinga" pastraipa apie džinsus).

Žodžiu. Kažkoks suknistas gyvenimas.

Artėja Velykos. Nu ir kas. Man tas pats.

Viskas nervina ir užknisa tiesiogine ta žodžio prasme.
Nežinau, kas man darosi.
Labanakt.

Įrašas bus trumpas.

Per visą šį "nerašymo laikotarpį" įvyko tikrai daug keistų (ir ne tik) dalykų. Tačiau, ar galėčiau juos išskirti...? Manau, kad ne. Net ir norėdama, aš negaliu pasakyti, kas vyko vakar ar užvakar. Tiesiog negaliu. Atmintis šlubuoja. O gal čia ne atmintis kalta? Taip, būtent. Nenuveikiau kažko TOKIO, kad galėčiau išskirti. Dabar toks laikotarpis, kai aš egzistuoju ir esu tuo patenkinta. Nei man dėl kažko skauda širdį, nei ką. Visiškas atsijungimo laikotarpis. Tikiuosi, kad tokia būsena nepavers manęs į visišką zombį.

Ar aš myliu? Šiuo laikotarpiu-NE. O gal ir TAIP.

TIESTO. Tai -ne žmogus. Tai-genijus. Tiesto kūriniai yra fenomenalūs. Klausant JŲ-aš tiesiogine prasme atsijungiu. Ir tuo metu man visiškai nusispjaut, kad iš kokio kontro gavau 6. Aš gyvenu muzika (na taip, nesu baigusi muzikos mokyklos. Nuo mažens lankiau tik chorą...Bet, ar tai labai svarbu, jei nori mėgautis muzika? Tie, kas sako TAIP-ką tik mane prajuokino).