Kai tik atostogos-taip nėra ką veikti. Miegu, šliaužioju iš kampo į kampą. Nu žodžiu-vyksta visiškas bimbinėjimas. Ir šiaip-ima apmaudas, kad jau penktadienis ir kad savaitė atostogų jau praėjo. Liko tik viena. Kuri irgi pralėks šviesos greičiu, nes bus švenčiami Naujieji metai. Ai, anokia čia naujiena.

Norėčiau šiendien kur nors nusitrenkti, bet kartu ir nenoriu, nes namie jaučiuosi labai gerai. Norėčiau skanių ledų (keista-jų per Kalėdas nevalgiau:D).

Vakar buvau pas Giedrę. Darėm šokoladinį fondiu. Trise (aš, Giedrė, Mikis) žaidėm UNO ir MONOPOLĮ. Spėkit, kas bankrutavo pirmas? Žinoma, kad aš :)

Tai tiek. Vakarą praleisiu su šauniuoju savo draugu-televizoriumi. Kas daugiau belieka.

Taigi. Nepaisant to, kad dabar yra atostogos, nuotaika kažkur dingo.
Tas pasiruošimas Kūčioms ir Kalėdoms labai vargina. Jau vien tai, kad buvau šiandien Akropolio Maximoje-didelis žygdarbis. Kalėdų dvasios nėra. Bet tikrai. Va, ką reiškia sniegas...Atrodo, toks paprastas dalykas-bet jo nėra.

Kažkaip šiandien apmąsčiau, kas gero įvyko per šiuos metus. Metai tikrai buvo sunkūs ir nervingi. Tapau labai pikta. Visada buvau kažkiek savanaudiška, bet paskutiniu metu tai apskritai -viską darau tik dėl savęs ir kad būtų geriau tik man. Gal taip ir neatrodo iš šono, bet tas pastovus stengimasis (pamokose) tampa kažkokia kova. Ir tiesą pasakius- vis tiek šūdas gaunasi, nes vidurkis nuo to nepadidėja. Nu velniop. Daugelis sako, kad aš nuvertinu save. Taip tikrai nėra. Aš tiesiog mąstau realiai ir neprisisvajoju nesąmoningų dalykų,nes jiems vis tiek nelemta išsipildyti. Nors šiaip sakoma-negalima pamiršti savo svajonių. Bet aš esu per daug pavargusi ir šiaip-fantazija po truputį blėsta... Kažkaip po truputį dingsta tas draskymasis širdy, nes , kaip ir minėjau, kad ir ką bedarytum-tas pats ... išeina.... Kai buvau mažesnė, tikrai viskas pavykdavo žymiai sėkmingiau. O kuo tolyn-tuo prastyn.
Supratau dar vieną dalyką. Kiekviena iš mūsų turi savo autoritetą. Nesvarbu, kas tai bebūtų-mama, tėtis, dainininkė, mokytoja, šuo ar dar kas nors. O aš tokio žmogaus neturiu. Matyt, todėl ir dingsta tas noras kažką daryti, kad kalnus nuverstum. Bet gal man to nereikia? Pavyzdžiui, tikrai būčiau laiminga, jei kada turėčiau savo prancūziškų sendaikčių (ir daikčiukų) parduotuvę. Galėčiau ten suktis ir man to tikrai užtektų. Atrodo, kas ta parduotuvėlė. BET...

Tai tuo ir baigiu.

Ne, aš neišpindėjau :) Tiesiog neturėjau nei nuotaikos, nei ką rašyti :) o gal ir tingėjau. Ai, tikrai nežinau, kodėl.

Cukraini, aš tiesiog žaviuosi Tavo mintimi rašyti kiekvienam po laiškutį. Parašysiu vėliau ir aš. Ir, nesvarbu, kad šitą Blogą skaito tik du man žinomi žmonės-TriušisTaxi ir Cukrainis. Nu ir kas. O aš parašysiu laiškus ir tiems, kurie net neįsivaizduoja, kad aš apskritai rašau šitą dienoraštį. Ir išsakysiu tai, ko jie gal ir nenori girdėti.

Visiškai nesijaučia, kad tuoj- Kalėdos.... Eglė papuošta, bet..... nėra sniego :( Nu žodžiu-be ryšio. Ši savaitė bėgo ypač lėtai. Kad ją kur...Rytoj mokykloj bus karnavalas, bet aš miegosiu sau saldžiai lovytėj ir nė piršto nepakrutinsiu dėl to. Kaip ir kiti klasės draugai,kolegos ir t.t. Bus pirmas kartas per dvi savaites, kai aš išsimiegosiu (mmm....) Jėga jėgelė....

Bet tikrai neturiu, ką rašyti...


Beje, Triuši, nesirk :/ man nepatinka tos Tavo masinės sirgimo varžybos...

Renegade.

Sušiktas matematikos B lygis. Ima pyktis. Noriu verkti. Labai žiauru. Nekenčiu matematikos. Mokytoja niekaip negali suprasti, kad man matematikos nereikia ir aš nežadu laikyti egzamino. Žodžiu, galiu verstis per galvą, bet vis tiek išeis 5-6.
Atsikėliau tokios geros, superinės nuotaikos, o tik įžengiau į matematiką ir mokytoja pasakė, kad parašėm blogai, o aš tik ištariau, kad nemokam...nu ir prasidėjo... Pradėjo ji ant manęs vos nevaryti, kad kaip galima nemokėti sudėti trupmenų ir panašiai...Ne esmė, kad ten ne paprastos trupmenos, o trupmenos funkcijų išvestinėse ir t.t. Tai ji man sako: "Gal geriau tu eik arbatos išgerk"... Nu ir ką jūs galvojat? Išėjau ir išgėriau žalios arbatos. Be cukraus. O po to sugrįžau atgal į klasę. Ir po šitos pamokos visą dieną buvo sugadinta nuotaika.. Gal ne kiek sugadinta nuotaika, bet jaučiuosi tokia tarsi sužlugdyta ir savimi nusivylusi... Tas toks nevisavertiškumo jausmas... Pavyzdžiui, kad ir vakar:neatsiskaičiau kūno kultūros, nes neišeina dvižingsnis. Nesvarbu, kad krepšinis man tikrai patinka kaip sporto šaka...Ir šiaip, ne esmė, kad per visus metus kūno kultūros nedariau gal 3 ar 4 kartus, bet mokytoja vis tiek į tai neatsižvelgia, kaip suprantu. Kodėl? Todėl, kad ji jaučia, kad aš jos ryškiai nemėgstu. Todėl ji nemėgsta manęs. So.....(vėliau pabaigsiu)

Na, aš jau parėjau :) Buvau Akropolyje su mama. Reikėjo.
Ką aš galiu pasakyti: gal užtenka čia varyti ir dejuoti dėl mokytojų.. Šiandienai pakaks.
Savaitgalis jau visas suplanuotas. Taigi, nėra ko liūdėti. Bent jau kol kas.

Sniegas.

BLOG'as labai tuščias.
Tiesą sakant, neturėjau laiko, kada normaliai prie jo prisėsti.

Kiekvieną dieną vis labiau suprantu, kad mano gyvenimas yra paprasta, sušikta, pilka, kasdienybė. Na, žinoma, aš pati dėl to kalta, bet taip jau "gaunasi", kad gyveni tik dėl mokslo, kambarių tvarkymo ir retkarčiais dėl suteikiamų malonumų. Aplinkui vyksta pastovi konkurencija, tu turi lipti per galvą, kad kažko pasiektum ir t.t. Ir žinot, tai labai vargina ir užknisa...Nu aš čia bambu, bet jau negaliu....

Pagaliau šiandien pasipuošiau eglutę, ne esmė, kad ją "susistačiau" jau antradienį...Ji tikrai pakelia nuotaiką. Nors ir trumpam.

Savaitgalį neišsimiegosiu. Bus reikalų, veiklos. Ooo, nors vienas puikus dalykas įvyks šeštadienį:eisiu į kirpyklą.. "pagražėsiu" nors kiek.

O dėl IQ testo rezultatų galiu pasakyti tik tiek, kad -velniop juos :) Vis 100, o ne 99 surinkau :)

Labanakt.

Free-IQTest.net

Free-IQTest.net - Fun IQ Test

Vakar jau nebespėjau prisėsti prie BLOG'o. Tačiau nenoriu būti Paršė, todėl ir rašau ;)

Noriu paklausti labai paprasto dalyko: Kaip laikotės? Neskubėkit taip..Bent jau šiandien. Juk penktadienis.

Dabar (šiandien) jaučiuosi tikrai išsekusi po visos savaitės. Net bloga nuo visko. Kai nueini miegoti apie pirmą valandą nakties, tai tikrai neatrodai gerai. Jei taip ir toliau-greitai turėsiu dar labiau pakritusius paakius. Ir taip visą laiką-kaip tas žiurkėnas savo ratuke-bėgu ten, bėgu šen...Fee..Turbūt todėl ir dievinu penktadienius, nes galiu nieko neveikti( t.y. rinktis, ką veikti, o ką ne). Pavyzdžiui, dabar tik sėdžiu ir nieko neveikiu. Ir tiesą pasakius-labai dėl to nesigailiu :D Nors, žinoma, laukia krūva namų darbų ir dvi knygos (kurias vis žadėjau perskaityti per rudens atostogas......). Įtariu, kad eisiu pamiegoti. Reikia pailsėti prieš rytojų. A, turbūt jau sakiau, kad išvažiuoju į Vilnių, į VU atvirų durų dienas :) Kaip sakant, nu ir kas, kad neįstosiu, bet bent apsilankysiu ten bent vieną kartą. Nesvarbu, kad išvažiuojam 5h ryto :DD

Vakar skaičiau vieno vaikino BLOG'ą ir tikrai gėrėjausi juo. Tiesiog. Žmogaus įrašai beveik visi teigiami ir optimistiški. www.six.lt/blog Ir šiaip-jis mane patraukė savo iškalba.

Paskutiniu metu net negalvoju apie JĮ. Kažin, kodėl. Vadinasi, taip reikia.

Gal dar vakare sugalvosiu, ką parašyti.

Beje, žinau, kad man jau pats laikas į kirpyklą.

Na ką. Pagaliau prisėdau prie Blogo.
Kažkaip man viskas darosi nyku. Nieko aš nebenoriu, išskyrus tai, kad šiandien prisiminiau, kad yra toks dalykas kaip žalia arbata (Mėtinė. Firminė Triušio arbata) ir "Rūtos" saldainiai "Žara" arba "Marmurinė"...Toks, atrodo, paprastas (gal šiek tiek brangokas kasdienai), bet tikrai mielas širdžiai malonumas. Ir, be abejo, dar prie viso šito nereikia pamiršti ir žvakės..tokios...šokolado spalvos... Ir net šitas ruduo-žiema nebebūna šlykštus ar bjaurus ar dar koks blogas. Kaip aš sakau-geriau dovanoti (gauti dovanų) tokią mielą, skanią dovanėlę. Reiks kada nors sau pasidaryti tokią šventę, bet kažkaip nepavyksta pamiršti, kad dabar- Adventas ir reikia atsisakyti mėgstamų dalykų. Tačiau, kuo toliau, tuo sunkiau tai padaryti. Bet ištikrųjų, pavyzdžiui: Anksčiau lašišą valgydavom TIK per Kūčias, o dabar-valgom bet kada. Kažkokia nesąmonė, kai pagalvoji, bet kai skanu-tai ir negali atsispirti..arba mandarinai-jų irgi iš principo nepirkdavom iki Kūčių, nes kitaip-nebus malonumo, o dabar-jų suvalgiau nesuskaičiuojamą galybę...

Šita dalis gavosi labai jau visa apie maistą.... :D

Nėra laiko. Nėra laiko normaliai pamiegoti. Kiekvieną dieną vis labiau suprantu, kad visi reikalai, visos pamokos, namų darbai "spaudžia" skersai-išilgai. Bet, kadangi esu žmogus, tai kartais noriu ir pamiegoti, ir TV pažiūrėti, ir apskritai-nieko neveikti. Bet nieko, liko trys savaitės iki atsotogų(-atostogų su Pamparu...Pamparas-istorijos papildomo mokytojas)...Galėsiu bent išsimiegoti ir nebambėsiu čia :) Ir be to-jau bus Kalėdos :) Tikiuosi-ir sniego bus :) Bus ta tokia šventinė nuotaika, kai daugiau ar mažiau pasimiršta problemos, darbai (nekenčiu) ir visi kiti niekalai. Beje, ir eglutę jau žadam pasipuošti už maždaug dviejų savaičių. Ji-dar vienas nuotaikos pakelėjas :) Žodžiu, visas tas šventinis laikotarpis yra gerai ir dar kartą gerai.

Dabar, kai važiuoju vakare autobusu, matau, kaip gražiai spindi girliandos, kuriomis yra papuoštas miestas, o ypač senamiestis... Kaip norėčiau su mielu žmogumi po jį pavaikštinėti. O dar, kai paprastą diena centras yra pustuštis-tai nieko geriau ir negali būti. Niekas netrukdo ramiai papliurpti, mąstyti, o gal net ir svajoti. Ta tamsa ir lempelės sukuria kažkokį stebuklą. Eičiau viena ten paslankioti, bet dar užpuls kas nors. Ačiū, man to nereikia. O visi aplinkiniai irgi yra "pasikasę" po pamokomis ir nieko daugiau nemato (nors ir norėtų atsipūsti)....

Jau žinau. Noriu būti biuro administratore. Ir tai nėra tas pats, kas sekretorė. Supratau vieną dalyką-juk man labai patinka spausdinti, krapštytis su popieriais, ką nors paorganizuoti, na ir tą kavą galiu išvirti. Ir norint ja būti nereikia matematikos. Štai kur yra didysis pliusas. Nes adminstravimas dažniausiai būna verslo, bet galima ir baigti tam tikrus kursus ir gali dirbti (žinoma, prieš tai reikia vis tiek kažką baigti). Labai gerai-aš baigsiu kokią nors specialybę, "pereisiu" tuos biuro administravimo kursus ir jau galėsiu dirbti. Žinoma, tik jei kažkas ims. Be abejo, nereikia tikėtis iš karto aukšto atlyginimo:kiek skaičiau straipsniuose ir komentaruose, iš pradžių atlyginimas-apie 1000Lt, bet vėliau galima uždirbti ir 2500-3000LT. Gal laikui bėgant pavyks "prasimušti" kur nors ir toliau, nes pagrindiniai tokios darbuotojos reikalavimas:atsakingumas, kruopštumas, komunikabilumas,tolerantiškumas, pagrindinės anglų kalbos žinios (kai kur reikalaujama ir gerų. Na, bet kaip nors). Žodžiu, aš manau, kad man tiktų toks darbas. Pagyvensim-pamatysim ;)

O dabar-gero vakaro ;) ir geros savaitės :)