Esu pikta. Velniop viską-bent dviem dienoms. Tie, kurie man mažiausiai rūpi, lenda į akis nors tu ką, o tuos, kuriuos aš gerbiu-jie su manim nekalba. Nu ir gerai, ir aš nekalbėsiu, tiksliau-stengsiuosi nekalbėti, susikišiu mp3 ausines į ausis ir nekreipsiu dėmesio į juos. Užknisot. Teks kalbėti su savimi.

Gero vakaro.

Skauda.

Prisikaupė labai daug visokių blogų minčių.
Žodžiu-vien iš jų-ta, kad penktadienio vakaras, o aš sėdžiu namie. Tai yra, galima sakyti, vienintelė diena, kai aš galiu kažkur TIKRAI išeiti, nes visos kitos dienos užimtos,
ir galvoje sukasi mintys tik apie mokslus. Aišku, nepaminėjau vieno dalyko-šiandien buvau susitikus su G.V. Buvo tikrai gera su ja papliurpti ir "pasipergyventi". Tik neaišku, kada tai vėl bus. Bet tikrai bus.

Kita mintis, VĖL neduodanti ramybės. Čia iš tos serijos:"Nuo šiandien tai tikrai nevalgysiu po 18h". Bet. Niekaip nepavyksta įgyvendinti šio plano.Bet kažkada turės pavykti, nes aš nesiruošiu taikstytis su savo ANTI figūra. Tačiau šita kvaila išvada išplaukė iš to, jog šiandien aš supratau..supratau, kad neturiu, taip vadinamos, antrosios pusės. Nu ir velniop ją. Turbūt taip yra dėl to, kad aš esu konservatyvi šiuo klausimu: vaikinai visada turi rodyti iniciatyvą pirmieji. Nes man tikrai juokingai atrodo, kai mergina lenda kokiam nors berniūkščiui į akis. Nu tikrai.

Neseniai supratau, kad seniai girdėjau kokį nors pagyrimą. Toks, atrodo, paprastas, bet labai svarbus dalykas.

Vienintelė muzika mane atriboja nuo visko. Tai yra "tas žmogus", kuriam aš galiu "pasipasakoti". Čia nerealiai nuskambėjo, bet taip yra. Dėl muzikos padaryčiau viską.

Nesuprantu vieno žmogaus, bet labai norėčiau. Kuo toliau, tuo neaiškiau darosi.

Pasiklausau Yoji Biomehanika-Hardstyle Disco(Hardbass Mix) ir net geriau pasidaro. Pamirštu viską-ir gera, ir bloga.

Tiek šiam vakarui padrikų minčių. Eisiu praustis ir pamąstyti.

Taigi. Galiu pasakyti tik tiek, kad man labai skauda kojas ir kad aš noriu tik miegoti. Turbūt, tai greičiausiu laiku ir padarysiu. Nes noriu tik miegoti ir pamiršti. Tiesiog pamirsti viską. Gal paklausyti neklausomos muzikos. Seniai tai dariau...Ai, šiandien aš kažkokia keista..

Apsiverkiau. Pradėjau suprasti kai kuriuos dalykus.

Ei, kur JŪS?

Labas visiems:) Dabar gera žinoti, kad Blogą skaitau ne tik aš. Tai va.Nors ir esu žiauriai nusikalusi šiandien, bet galvoju, reikia prisėsti ir paraityti čia ką nors.
Kartais mąstau, galvoju ir prigalvoju, kad draugai mane šiek tiek pamiršta. Gal ne kiek pamiršta, bet nekontaktuoja. O man to reikia, nes jei ir toliau tik sėdėsiu prie kompiuterio ir mokysiuos ir panašiai, tai greitai nuraus stogą. Taigi pagalvojau, kad penktadieniais reikia pasidaryti sau šventę ir nedaryti jokių N.D. (nors tai reikia daryti), bet atsipūsti, susitikti su kokiu nors geru savo pažįstamu,-a, draugu,-e ir pnš. Bet kai pagalvoji jie dažniausiai būna užsiėmę (o gal ir ne) su savo darbais taip pat kaip ir aš. Taigi išvada tokia, kad ir aš, ir jie yra užsiėmę ir kad teks toliau krimsti knygas vietoj bulvių traškučių. O tai taip nuobodu, BET aš labai tikuosi, kad tai atsilieps mano ateityje, nes jei ne..Ai, reikia nebegalvoti apie tai.
Šiandien atradau dar vieną dalyką. Sugalvojau, kad reikia perdaryti kalendorių ir kiekvienai dienai sugalvoti vis skirtingą šventę.Na, aišku, tai turbūt bus sunkoka, bet bėgant laikui aš tai padarysiu.Pvz: Morkos šventė (tai gali būti ir daržovė, bet tuo pačiu ir Jogaila Morkūnas). Čia kaip kam. Arba Raudonų batų diena-šventė. Ir tokiu būdu kiekviena diena taps švente...

Taigi. Šiandien buvo tikrai gera diena, išskyrus tai, kad nesimokiau. O juk taip žadėjau :( Teks sekmadienį tam paaukoti.Kadangi aš nemėgstu sekmadienių, tai nieko tokio, kad bent taip praleisiu laiką. Juk visi kartoja:"Mokslas-šviesa". Tikuosi, kad toji šviesa yra žalios spalvos, nes jei kitaip-tai..ai... Ką čia apie tuos mokslus.
Buvau šiandien pas Triušį svečiuosna. Buvo gera. Jau nepamenu, kada paskutinį kartą ją (jį) mačiau. Išgėrėme su ja tris puodelius (kur ten puodelius) arbatos. Ir visiškai nesistebiu, kodėl tiek daug, juk aš turėjau puikią pašnekovę. Nes kaip ir daugeliui sakau-aš negeriu arbatos viena. Arbata yra, tarsi, pokalbio dalis, o viena su savim juk nekalbėsiu, ane?
Taip pat šiandien su Viktorija iškėlėme retorinį klausimą: kur stoti? Ką veiksim, kai baigsim mokyklą? Na maždaug, ką daryti? Ir aš į šį klausimą turbūt galėsiu atsakyti tik kitais metais, na, kokį liepos mėnesį, kas bus labai džiugu (o gal ir ne). Jei ką, stosiu į meno istoriją ir būsiu visiška, totali idiotė, na, bet, pagyvensim, pažiūrėsim ;)
Iki.

Hi visiems, nors niekas šito Blogo ir neskaito. Taigi, trumpai ir greitai. Šiandien supratau, kad jau penktadienis, o aš..aš nieko. Esu namie ir slampinėju iš kampo į kampą,nieko neveikdama. Bet labai noriu kažką nuveikti, pvz. nueiti i kino teatrą, išgerti arbatos ir t.t. Gal, kai praeis kokios dvi valandos, tai ir padarysiu: išeisiu į miestą ir eisiu KAŽKUR. Velniop visas pamokas, reikia atsipūsti nors vieną dieną. Kažkokia miego diena, po galais. Pakviesčiau vieną iš draugų pasivaikščioti, bet neturiu tam nuotaikos, tai gal geriau jos niekam ir negadinsiu. Nors ir suvalgiau šokoladą, jis taip pat nepakėlė nuotaikos. Taigi, išvada tokia: pati nežinau, ko noriu. Nesuprantu, kas vyksta.

P.S. Patarimas: savo nuomonę pasilaikykite sau(čia su niekuo nesusiję; tiesiog patarimas).

"Man neįdomu",- pasakė ji.

Taip sako kiekvienas mokytojas.
Užsukau šiandien čia, nes pajutau norą dažniau reikštis. Kaip sakant, jei neturi su kuo ir kur išeiti, užeik čia. Nieko naujo neįvyksta. Noriu kažko, kažko tokio naujo. Nes viskas yra tiek užknisę ir atsibodę. Panorėsi ir praeis. Visada taip būna,kai kalba eina apie ne materialius dalykus, o apie kažkokias neįveikiamas sritis.

Šiandien klausiausi Antano Škėmos "Baltos drobulės". nesuprantama knyga, turbūt todėl visiems taip ir patinka. Reikia mokėti būti šizofreniku ir neurotiku. Taip taip taip.

Taigi, šiandien lietuviai laimėjo 7 kartą iš eilės (žaidė su kroatais.72:74). Jėga, kai pagalvoji.

IKI.

Subordinate clause words ir kiti pasaulio "malonumai"...

Taigi, šiandien supratau, kad esu, švelniai tariant, žiopla višta. Bet tikrai. Pirmą kartą savo gyvenime ėjau į anglų kursus (taip jie dabar vadinami). Visos pamokos metu mano galva buvo tokia įsitempusi, kad grįžus namo norėjosi tik į lovą. Bet-bet manęs laukė Petro užduoti namų darbai. Pamažu pradedu suvokti, kad šie metai bus skirti papildomoms pamokoms. Mano gyvenimo ritmui tai yra per didelė trauma. Pastovus mokinimasis, bėgimas, lekimas ir t.t. (beje mamso nupirktas "Neurozan'as" manau man tikrai nepriduos proto ir energijos). Nebebus muzikos "kiek noriu".Gerai Josifas (išdidžiai skamba) Stalinas sakė:"Mokytis! Mokytis! Mokytis!".Tikrai jam pritariu, bet susidaro toks vaizdas, kad iš žmonių tik tokia ir nauda-kad laikui bėgant jie taptų kvailais kompiuteriukais-zombiukais. Nežinau, ką čia daugiau paporinti.Bet žinau, jog labai noriu nueiti koką diena į kino teatrą.norisi pažiūrėti kokią kvailą komediją ir tiesiog padurniuoti.
Beje žinau, kodėl šiandien tokia durna diena-todėl, kad šiandien Rugsęjo 11-oji.Tai yra teroristinio išpuolio diena. Nu ir? Nieko aš čia nepakeisiu.
Šiaip realiai šitą Blogą rašau ir skaitau tik pati aš. Tai nelabai suprantu, kam aš jį rašau. Gal atseit anūkams?
Viskas. Užtenka čia.