Parėjau iš mokyklos. Ir jaučiu, kad pavargau, nors nuotaika mano visai nebloga. Sakyčiau-net gera. Nėra dėl ko liūdėti. Ir ačiū Dievui. Stebiuosi ne šiaip sau. Miegot nuėjau 3 h ryto. Nu idiotė. Ne kitaip. Bet kai užsipliurpi su žmogum, tai negali savęs atplėšti nuo PC...ai, dzin... Šiandien bus laisvesnis vakaras...Drybsosiu ir nieko neveiksiu. Ir nejausiu jokio kaltės jausmo...
Ai, pabaigsiu vėliau.

Žinai, mielas žmogau, aš tikrai tavęs nesuprantu. Esi pats su savim nenuoširdus. Ir kas svarbiausia, pats puikiai tai supranti... Kuo toliau, tuo labiau tavim nusivyliu. Kodėl? Todėl kad tu esi vienas iš žmonių, kuriais aš visada grožiuosi ir didžiuojuosi...Ir laikau tave savo draugu. Puikiai žinai...Tu esi tikrai žmogus-kritikas, kuris neieško žodžio kišenėj. Tačiau man labai gaila, kad tu tyli ir nepasakai to, ką iš tikrųjų manai. Juk pats tai pripažinai. Suprantama-geriau patylėti ir nesivelti į kvailus ginčus. Turbūt ir aš taip daryčiau. Tiksliau ir darau.

Tiesiog. Tu neskaitai mano Blog'o. Ir labai gerai. Tačiau žinai, kad jį rašau.

Laba diena.
Šiandien man nereikėjo eiti įmokyklą. Dėl kažkokių neaiškių priežasčių. Dėl kažkokio renginio ar dar ko. Nesigilinu aš.
Esmė tame, kad šiandien atsibundu (nei anksti, nei vėlai-11h ryto) ir jaučiu, kad man kažkas blogai. Atsikeliu...Kojos, rankos dreba..Nu galvoju, prasideda...Taip, taip. Susirgau.
Nieko, rytoj vis tiek į mokyklą nušliaušiu.

Gyvenu gerai. Kaip kitaip gali būti. Tiksliau-norėčiau, kad taip būtų. Nes dabar kalba mano išorė, o ne vidus.
Kaip vakar ir šnekėjau su Cukrainiu: man reikia tiesiog žmogaus-draugo, su kuriuo galėčiau pasišnekėti. Nieko daugiau.

Po velnių. Atsibodo jau. Toks jausmas, kad gyvenu kokiam kaime. Kodėl? Nes nėra pirkti žurnalo "Kur stoti". Na taip, Vilniuje ir Kaune jau yra...

Nervina vienas dalykas. Nemoku planuoti savo laiko. Kaip to išmokti?...

Visą dieną mąstau:ką aš veikiu šiam pasauly? Tiksliau-ką nuveikiau. O gi nieko. Taip norisi žinoti, kad TIKRAI ateityje nuveiksiu kažką prasmingo ir naudingo. Bent jau sau.

Cukraini,

kadangi, berašydama atvirutę, ją sugadinau (kitaip sakant-suterliojau), todėl rašau čia. Noriu Tau palinkėti tiesiog geros dienos :) Nemoku čia parašyti žodžiais, ko dar norėčiau palinkėti...Bet manau, kad Tu supratai.

Siaubingai skauda galvą. Sakyčiau-beprotiškai.. Jaučiu, kaip pareina TOS dienos. "Pačiu laiku"...

Rytoj mano gimtadienis.. Bet kažkaip net nesijaučia, kad toks yra. Dovanų norėčiau tik šiek tiek šilumos, nes visi tik lekia, bėga.. Kaip ir esu kažkada, minėjus, jei nei ta Valentino diena, tai manęs turbūt nelabai kas ir prisimintų.. Ai, dzin.

Nu bet ta galva...Negaliu net galvoti.

Patinka man pirmadieniai. Gera diena. Ir net nežinau, kodėl... Tiesiog. Matyt, vidinis nusiteikimas. O gal priešgimtadieninė nuotaika (nejuokinkit :D) mane jau veikia. Nors dabar esu visiškai pavargus ir šiaip be ryšio, bet vis tiek jėga :D

Neturiu, ką parašyti. Tiesiog-McFly-gera grupė.

Šiandien pažadėjau sau, kad neliūdėsiu. Nu, kiek galima. Užsiimsiu bet kokia veikla. Gal eisiu miegoti. Peržiūrėsiu visus skelbimus internete (ieškau antikvarinių baldų. Kam jie man, nežinau, bet žinau, kad savo namuose tokius KAŽKADA turėsiu).

Nuotaika mano nebloga, todėl manau, kad ir pati diena bus vykusi. O gal ir ne. Dabar nieko negali numanyti, kai nuotaika keičiasi kas dvi minutes.

Užsileidžiu Tiesto ISOS 6 ir jaučiuos kaip danguj.

Kartais iš tikrųjų geriau tikėti pasaka...Ir net ne kartais. Nes realybė slegia.

Žinai, aš irgi norėčiau JAM išspardyti šikną. Ir jausčiau labai didelį malonumą. O Jis tegul kenčia. Velniop Jį. Bus kitų. Ir žymiai geresnių.

Kaip penktadieniui-visai nebloga nuotaika. Skaitau "Panelę" (kaip "prasminga"...). Bet ką aš daugiau galiu dabar veikti..Reikia eiti miegoti, nes kitaip "nusivažiuosiu į lankas"...

Pavargau nuo savęs. Paskutiniu metu tik zyziu ir kabinėjuosi prie smulkmenų. Elgiuosi taip, lyg man prasidėtų menopauzė ar kažkas tokio (šį palyginimą daug kas vartoja, kai nori pasakyti, kad žmogui tikrai blogai...). Jaučiuosi siaubingai. Jau net mamai pasakiau, kad noriu kuo mažiau bendrauti su aplinkiniais, nes žinau, kad viskas baigsis barniu. O pyktis aš nenoriu. Todėl tikrai geriau su niekuo nekalbėti... Na, taip...Būtų gerai, jei turėčiau tą žmogų, kuriam galėčiau viską (pabrėžiu- VISKĄ) išsipasakoti, išrėžti... Ir nereiktų galvoti apie pasėkmes...

Gimtadienio nešvęsiu. Kažkoks tuščias dalykas. Noriu ramybės. Geriau švęsiu viena. Nieko aš nenoriu. Tik ramybės, ramybės, ramybės...

Man kažkas blogai. Ir tikrai nežinau, kas. Namuose būti nenoriu. Eiti susitikti su draugais irgi nenoriu. Telieka viena išeitis-kaip visada-susikišti mp3 į ausis ir pamiršti tuos, kurių labiausiai nekenti (arba ne)... Tiesiog... Labai gera atsijungti nuo pasaulio, nuo visų nesąmonių.

Šiandien buvo dar viena sumauta diena. Praėjo ji gan greitai. Ir ačiū Dievui. Sulauksiu greičiau rytojaus. Kaip žinia, rytojus visada atneša kažką naujo, nepaprasto (labai jau idiotiškai skamba šitie žodžiai, nes jie visiškai netinka nusakyti mano būsenai. Kodėl? Nes mano dienos jau seniai tapo tokios pačios ir neįdomios). Fuck...

Dar vienas dalykas. Niekaip nesuprantu, ką veikiu šiam pasauly.

Šiandien buvo suknista diena. Nebuvo nuotaikos. Tiksliau buvo, bet ji buvo nekokia. Jaučiausi kaip įpykusi kaip širšė ir nežinau, kodėl. Tiesiog. Kartais atsikeliu ir jau esu pikta. Taip ir šiandien. Nebe reikalo esu nuominuota į "Nuotaikų kaleidoskopą". Nes mano nuomonė keičiasi kaip Klaipėdos oras: čia saulė šviečia, čia jau lyja. Taip ir aš. Labai jau nepastoviai į viską reaguoju. "Sujautrėjau". O gal šiaip jau viskas be galo užkniso? Turbūt. Turbūt. Ir nieko aš čia nepakeisiu.

Noriu atpalaiduojančio masažo. Ir dar-įvyniojimo į šokoladą. Tuose SPA centruose yra tokia paslauga. Kažkada nueisiu ir pasimėgausiu ja.

Būtų gera pajausti, kad rūpiu žmogui. Tam žmogui, kuriam esu neabejinga. Tikrai.

Vakar skaičiau klasiokės rašinį. Ji jame buvo paminėjusi "skraidančius drugelius". Ir aš susimąsčiau. Juk tai yra visiška nesąmonė... Bent jau aš netikiu, kad taip gali būti. Bet tikrai...


Esu pavargusi ir noriu tik minkštos lovos. Ir dar noriu pasakos. Galėtų kas nors pasekti.

Nėra nuotaikos. Tai ir neturiu ir nenoriu kažką rašyti.

Simonai, ir vėl parašysi 23h?

Vakar buvau gimtadienyje. Seniai buvau nemačiusi JŲ- Justinos ir Indrės ;) Ačiū, kad pakvietėte.

O šiandien esu iš viso be jėgų. Esu kažkokia pavargusi... tačiau vis tiek mąstau apie išėjimą pasivaikščioti... Su mp3 ausyse... Noriu tokios ramumos, švelnumo, smilkinių masažo (gerai čia nuskambėjo...) Noriu nuoširdžiai pasišnekėti su man artimu žmogumi... Nekenčiu to tokio draskymosi, lipimo per galvą ir visų kitų nesąmonių. Tikrai nekenčiu....
Noriu miego...Noriu minkštos pagalvės...Noriu švelnių, baltų, lengvų kaip debesų patalų...
Jaučiuosi taip, lyg būčiau ne žmogus, o toks baltas, storuliukas angelas, kuris miega, miega, miega...Noriu užmigti ir pabusti KAŽKADA...

Simonai, klausimas, ar "miegu" 2h ryto labai jau nelogiškas.

Dar noriu knygos apie visokius interjerus ir panašius dalykus. Paskutiniu metu "pasinešiau" ant TO.

Nekreipkit dėmesio į tokią daugybę pasikartojimų žodžio "noriu".